JAV Senato kirtis Donaldo Trumpo užsienio politikai: istorinis balsavimas dėl Irano ir jo teisinė aklavietė

JAV Senatas žengė istorinį, nors teisiškai itin komplikuotą žingsnį. 50 balsų prieš 48 aukštieji parlamento rūmai priėmė rezoliuciją, įpareigojančią prezidentą Donaldą Trumpą išvesti šalies ginkluotąsias pajėgas iš karinio konflikto su Iranu. Kadangi šį dokumentą dar birželio pradžioje 215–208 balsų dauguma patvirtino ir Atstovų Rūmai, tai yra pirmasis kartas nuo pat 1973 metų Karo galių rezoliucijos (angl. War Powers Resolution) priėmimo, kai abi JAV Kongreso palatos sėkmingai priėmė bendrąją rezoliuciją, ribojančią šalies vadovo karinius įgaliojimus.

Šis balsavimas – tai ne tik procedūrinis manevras, bet ir rimtas signalas apie gilėjantį politinį skilimą Vašingtone, kurį skatina visuomenės nuovargis dėl karinių konfliktų ir ekonominis spaudimas, pavyzdžiui, išaugusios degalų kainos.

Bipartitinis maištas ir prezidento įniršis

Nors balsavimo rezultatas Senate buvo itin trapus, lemiamu veiksniu tapo keturių respublikonų – Rand Paul, Susan Collins, Lisa Murkowski ir Bill Cassidy – sprendimas nepaisyti partinės drausmės ir palaikyti demokratų iniciatyvą. Tuo tarpu demokratas John Fetterman buvo vienintelis savo partijos atstovas, balsavęs prieš šią priemonę. Rezoliucijos priėmimą palengvino ir tai, kad balsavime nedalyvavo du įtakingi respublikonų senatoriai – Mitchas McConnellis ir Dave'as McCormickas, kurie anksčiau nuosekliai blokuodavo panašius bandymus apriboti prezidento galias.

D. Trumpas į šį keturių respublikonų žingsnį sureagavo žaibiškai ir itin griežtai. Savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje jis juos išvadino „GRANDSTANDERS“ (teatrališko dėmesio siekėjais) ir apkaltino „nepatriotišku“ elgesiu. Baltųjų rūmų šeimininkui šis balsavimas yra tiesioginis kėsinimasis į jo, kaip vyriausiojo kariuomenės vado, autoritetą.

Tai buvo jau dešimtas kartas nuo šių metų pradžios, kai Senatas balsavo dėl karo galių prieš Iraną ribojimo. Demokratų senatorius Timas Kaine'as paaiškino, kodėl šis momentas buvo pasirinktas balsavimui: „Manau, kad dabar yra tinkamas metas balsuoti ir pasakyti: „Ei, jei mes tikrai išgyvename tam tikro stabilumo laikotarpį, neleiskime viskam prasidėti iš naujo be Kongreso įsitraukimo į šį sprendimą“.“

Teisinė aklavietė: simbolinis gestas ar privalomas nurodymas?

Didžiausias klausimas, kylantis po šio istorinio balsavimo – kokią realią galią turės priimtas dokumentas? Kadangi tai yra bendroji rezoliucija (angl. concurrent resolution), ji pagal JAV teisėkūros taisykles nėra teikiama pasirašyti prezidentui ir neturi oficialios įstatymo galios.

Dėl šios priežasties Baltieji rūmai demonstratyviai atmetė Kongreso sprendimą. Administracijos pareigūnas pareiškė, kad ši rezoliucija „neturi jokios reikšmės“ (angl. “has no significance”), o jos priėmimą lėmė tik „respublikonų nebuvimas“ balsavime. Pareigūnas pridūrė: „Bendrosios rezoliucijos nekeliauja pas prezidentą ir neturi įstatymo galios“ (angl. “Concurrent resolutions do not go to the president and have no force of law”).

Be to, Baltieji rūmai naudoja ir faktinį argumentą – karinis konfliktas su Iranu prasidėjo vasario 28 dieną, tačiau jau balandžio 7 dieną buvo pasiektos paliaubos. Pasak administracijos atstovo, rezoliucija reikalauja pašalinti pajėgas iš karinių veiksmų zonos, „tačiau nėra jokių karinių veiksmų, iš kurių būtų galima išvesti JAV pajėgas, nes kariniai veiksmai baigėsi balandžio 7 d. įsigaliojusiomis paliaubomis“ (angl. “yet there are no hostilities from which to remove U.S. forces, as hostilities terminated with the ceasefire on April 7th”).

Visiškai kitokią poziciją užima Atstovų Rūmų demokratai. Vienas iš demokratų padėjėjų pareiškė, kad, jų vertinimu, ši priemonė yra privaloma ir tai bus „teisinis klausimas, kurį reikės išspręsti“ (angl. “The measure would be binding and it would be a legal matter to work out”).

Teisės ekspertai prognozuoja ilgą institucinį ginčą. Brukingo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas ir leidinio „Lawfare“ vyriausiasis redaktorius Scottas Andersonas pažymėjo: „Vykdomoji valdžia tikriausiai ignoruos tai konstituciniais pagrindais, ir nėra aišku, kas galėtų turėti teisę kreiptis į teismą dėl jos vykdymo užtikrinimo“ (angl. “The executive branch will likely ignore it on constitutional grounds, and it's not clear who might have standing to sue to enforce it”).

Geopolitinis ir ekonominis kontekstas

Nors teisinė rezoliucijos ateitis miglota, pats balsavimas atspindi didžiulę geopolitinę įtampą. JAV ir Iranas neseniai pasirašė supratimo memorandumą, suteikiantį abiem pusėms 60 dienų laikotarpį deryboms dėl platesnio susitarimo, kuriuo siekiama užbaigti Irano branduolinę programą.

Šiame fone bet kokie Kongreso signalai apie nepritarimą kariniams veiksmams gali susilpninti Vašingtono derybines pozicijas arba, priešingai, tapti svertu, rodančiu Teheranui, kad JAV įstatymų leidėjai siekia deeskalacijos. Tačiau kol teisiniai ir politiniai ginčai Vašingtone tęsiasi, rinkos ir tarptautiniai partneriai privalės vertinti ne tik oficialias paliaubų deklaracijas, bet ir nuolatinę riziką, kad trapi taika bet kada gali žlugti.

Šaltiniai

  1. [1] [Edition.cnn.com | 2026-06-23] Senate votes to limit Trump’s Iran war powers in rare rebuke
  2. [2] [Reuters | Tue, 23 Ju] US Senate votes to halt Iran war in latest rebuke of Trump
  3. [3] [BBC | Tue, 23 Ju] Congress passes war powers for 1st time, rebuking Trump's Iran war