Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS), vadovaujama buvusios Estijos premjerės Kaja Kallas, susiduria su didėjančiais iššūkiais. Tarnybą slegia biudžeto apribojimai, talentų nutekėjimas ir riboti politiniai įrankiai, o tai lemia pralaimėjimą ilgalaikėje įtakos kovoje su Europos Komisija, kuriai vadovauja Ursula von der Leyen.
Kodėl diplomatai pralaimi galių kovą
Europos Sąjungos lyderiai dažnai renkasi pasitikėti Europos Komisija, kuri disponuoja didesniais finansiniais ištekliais ir politiniais įrankiais prekybos, technologijų, migracijos bei pramonės politikos srityse. Ši institucija vis dažniau koordinuoja ir bloko gynybos pirkimus. Tuo tarpu nacionalinės vyriausybės, išlaikiusios užsienio politikos nepriklausomybę, svarsto galimas tarnybos reformas.
Kai kurie ES pareigūnai, kalbėję su anonimiškumo sąlyga, teigia, kad tiek Europos Vadovų Taryboje, tiek Komisijoje yra grupių, norinčių išformuoti EEAS. Nors tarnybą gina ir kitos pusės, jų įtaka vertinama kaip mažesnė.
Struktūriniai spąstai ir talentų nutekėjimas
Pierre Sellal, dešimt metų dirbęs Prancūzijos ambasadoriumi ES, prisimena, kad EEAS struktūra buvo sukurta per sudėtingas derybas: „Tai buvo suderėta per netvarkingą kompromisą trečią valandą nakties.“ Pasak diplomatų, pasaulis nuo 2010 m., kai buvo priimtas sprendimas įsteigti tarnybą, radikaliai pasikeitė, todėl dabar šiuos trūkumus ignoruoti tampa nebeįmanoma.
Kaja Kallas kritikai pabrėžia, kad pagrindinė problema yra struktūrinė, o ne asmeninis konfliktas, kurį abi pusės viešai neigia. Visgi tarnybos padėtį sunkina tai, kad nuo 2024 m. pradžios Europos Komisija iš EEAS perviliojo ne vieną aukščiausio lygio specialistą. K. Kallas bando reaguoti – praėjusią savaitę ji pristatė naują vadovybės komandą, į kurią įtraukta buvusi Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren.
Kasdienis poveikis ir ateities scenarijai
Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola, einanti šias pareigas nuo 2022 m., pabrėžia, kad piliečiams institucijų nesutarimai nėra prioritetas. Ji teigia besilaikanti strategijos būti tvirta, bet vengti viešų konfliktų su ES lyderiais. R. Metsola 2027-uosius metus įvardija kaip „didžiųjų“ politinių pokyčių laikotarpį, kai rinkimai Prancūzijoje, Lenkijoje, Ispanijoje ir Italijoje gali iš esmės pakeisti Briuselio darbotvarkę.
Tuo tarpu diskusijos dėl EEAS ateities tęsiasi. Svarstomi įvairūs scenarijai: tarnybos integravimas į Komisijos struktūrą, funkcijų perkėlimas į Tarybą arba jos išlaikymas kaip atskiros institucijos, suteikiant daugiau įgaliojimų. Nors kai kurie siūlo įvesti sprendimų priėmimą kvalifikuota balsų dauguma, kad būtų suteikta daugiau veiksmų laisvės, oficialūs planai dėl tarnybos stiprinimo kol kas nėra viešai suformuluoti.
Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.
