JAV ir Irano susitarimas sustabdo karą: Netanyahu signalizuoja apie Izraelio nepriklausomą kursą
Jungtinės Valstijos ir Iranas pirmadienį, birželio 16 d., paskelbė apie susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karinį konfliktą Artimuosiuose Rytuose. Nors šis žingsnis žymi svarbų posūkį Vašingtono diplomatijoje, jis kartu atskleidė gilėjantį strateginį plyšį tarp JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanyahu. Izraelis oficialiai pareiškė, kad nėra saistomas šio pakto sąlygų ir pasilieka teisę tęsti karines operacijas.
Pakto mechanizmas: 60 dienų derybų langas
Pagal tarpininkaujant Pakistanui pasiektą susitarimą, numatomas nuolatinis karinių operacijų nutraukimas visuose frontuose, įskaitant Libaną. Vašingtonas nustatė 60 dienų laikotarpį, per kurį bus deramasi dėl galutinių susitarimo sąlygų, ypatingą dėmesį skiriant Irano branduolinei programai. Planuojama, kad šį penktadienį Šveicarijoje bus pasirašytas memorandumas dėl supratimo.
Visgi, Izraelio vadovybė jau dabar demonstruoja skepticizmą. B. Netanyahu pabrėžė, kad Izraelio pajėgos liks Pietų Libane, o šalis išlaikys „veiksmų laisvę“ prieš „Hezbollah“ keliamas grėsmes. Izraelio pareigūnai privačiai susitarimą vertina itin kritiškai, baimindamiesi, kad 60 dienų derybų terminas gali būti pratęstas iki 90 dienų, taip faktiškai suvaržant Izraelio galimybes gintis, kol esminiai saugumo klausimai lieka neišspręsti.
Netanyahu ir Trumpo konfrontacija
Diplomatinė įtampa tarp dviejų sąjungininkų pasiekė kritinį tašką. Remiantis „Reuters“ duomenimis, anksčiau šį mėnesį D. Trumpas telefonu B. Netanyahu pavadino „fucking crazy“ (liet. „išprotėjusiu“), griežtai uždrausdamas smūgius į Beirutą. Nepaisant to, Izraelis tęsė karinius veiksmus Libano sostinėje, įskaitant smūgius sekmadienį, vos kelios valandos prieš oficialų susitarimo paskelbimą. D. Trumpas šiuos Izraelio veiksmus viešai pavadino „mažais ir nereikšmingais“.
Analitikų vertinimu, B. Netanyahu elgseną lemia ne tik nacionalinio saugumo interesai, bet ir sudėtinga vidaus politinė padėtis. Artėjant rudeniniams rinkimams, kuriuose jam prognozuojamas pralaimėjimas, ministras pirmininkas susiduria su skeptiškai nusiteikusia visuomene – apklausos rodo, kad pasitikėjimas D. Trumpo įsipareigojimais Izraelio saugumui smarkiai krito.
„Išgelbėta valstybė“ ar pavojingas lošimas?
Savo pirmuosiuose viešuose komentaruose po susitarimo paskelbimo B. Netanyahu tvirtino, kad bendra JAV ir Izraelio karinė kampanija „išgelbėjo Izraelį nuo branduolinio sunaikinimo grėsmės“. Pasak premjero, Izraelis neutralizavo Irano branduolinės fizikos mokslininkus, sunaikino raketų gamyklas ir nukirto teroristinių grupuočių lyderius.
„Aš esu atsakingas už Izraelio saugumo interesus“, – pareiškė B. Netanyahu, pabrėždamas, kad Izraelio vadovybė – nuo premjero iki kariuomenės vado – vieningai laikosi pozicijos, jog Iranas neturės branduolinio ginklo, nepriklausomai nuo jokių tarptautinių susitarimų.
Ką tai reiškia regionui?
Nors susitarimas turėtų atverti Hormūzo sąsiaurį, per kurį gabenama penktadalis pasaulio naftos, laivybos rinkos išlieka atsargios. Didžiosios laivybos bendrovės neskuba atnaujinti maršrutų, laukdamos realių saugumo garantijų ir aiškių kontrolės taisyklių.
Artimiausios savaitės bus lemiamos: paaiškės, ar Iranas iš tiesų nutrauks paramą savo regioniniams sąjungininkams ir ar JAV sugebės suvaldyti Izraelio norą veikti vienašališkai. Jei B. Netanyahu nuspręs ignoruoti paktą ir tęsti operacijas, Vašingtonas atsidurs sudėtingoje padėtyje: turės arba spausti savo artimiausią sąjungininką regione, arba susitaikyti su tuo, kad Izraelis savo saugumo strategiją įgyvendina nepriklausomai nuo JAV diplomatinio kurso.
Šaltiniai
- [1] [lrt.lt | 2026-06-16] Netanyahu: karas su Iranu išgelbėjo Izraelį nuo branduolinio sunaikinimo grėsmės
- [2] [15min.lt | 2026-06-16] Benjaminas Netanyahu: karas su Iranu išgelbėjo Izraelį
- [3] [reuters.com | Mon, 15 Ju] Netanyahu and Trump on collision course as US, Iran agree to halt war - Reuters
