Baltijos šalių lyderiai Berlyne aptarė saugumo grėsmes ir pabrėžė būtinybę Europos Sąjungai sparčiau didinti gynybos finansavimą bei paramą Ukrainai. Susitikime su Vokietijos kancleriu Friedrichu Merzu dalyvavęs Estijos ministras pirmininkas Kristen Michal pabrėžė, kad klausimas nebėra tai, ar Europa turėtų daugiau prisidėti prie savo saugumo, o tai, kaip greitai ji gali tai įgyvendinti.

Atgrasymo kaina yra mažesnė už agresijos pasekmes

Pasak K. Michal, Europos sostinės turėtų labiau nerimauti dėl kainos, kurią tektų mokėti, jei Rusijos prezidento Vladimiro Putino nepavyktų atgrasyti. Estijos premjero vertinimu, atsakymas į šią grėsmę matuojamas ne tik gynybos biudžetais, bet ir prarastomis gyvybėmis, susilpnėjusiu saugumu, sutrikdyta ekonomika bei taikos atkūrimo kaina.

K. Michal teigimu, investicijos į atgrasymą šiandien yra kur kas pigesnės nei agresijos pasekmių šalinimas rytoj. Jis taip pat pabrėžė, kad parama Ukrainai tiesiogiai didina Europos saugumą, o scenarijus, kuriame Rusija pasiektų savo tikslus, būtų gerokai brangesnis.

Gynybos finansavimo augimas

Europos sąjungininkai ir Kanada praėjusiais metais gynybos išlaidas padidino 20 proc. – tai sudaro daugiau nei 139 mlrd. JAV dolerių, palyginti su ankstesniais metais. K. Michal teigimu, šios investicijos buvo padarytos ne dėl noro, o dėl būtinybės, kurią sukėlė Rusijos veiksmai.

Šis susitikimas Berlyne vyko Estijos, Latvijos ir Lietuvos lyderiams ruošiantis liepos 7 d. prasidėsiančiam NATO viršūnių susitikimui. Planuojama, kad NATO narės, neskaičiuojant JAV, šiais metais gynybai skirs papildomus 139 mlrd. JAV dolerių, palyginti su ankstesniais metais. Taip pat tikimasi pranešimų apie „dviženklius“ milijardus siekiančius naujus pirkimų sandorius.

Transformacija į „taikos projektą su ginklais“

Estijos premjero teigimu, Europos Sąjunga išgyvena esminį pokytį. Jei anksčiau ES buvo laikoma „taikos projektu be ginklų“, dabar ji transformuojasi į „taikos projektą su ginklais“. K. Michal nuomone, tai yra didelis skirtumas, nes turėdama ginkluotę ir gebėjimą reaguoti į saugumo grėsmes, Europa taptų stipresnė.

Latvijos ministras pirmininkas Andris Kulbergs susitikimo kontekste pabrėžė, kad būtina rodyti jėgą ir laikytis vieningo požiūrio. Jis taip pat nurodė, kad Latvija gynybai skiria iki 5 proc. savo šalies bendrojo vidaus produkto, taip pasiekdama NATO nustatytą tikslą.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [Politico.eu | Fri, 03 Ju] Failing to deter Putin would cost more than paying for defense, Estonian PM warns EU
  2. [2] [X.com | 2026-07-04] The EU must do more to fund its own security and step up support for Ukraine, Estonia's prime minister Kristen Michal said as Baltic leaders meet in Berlin to discuss the threats facing the bloc. htt