Po ilgų derybų birželio 15 dieną ES derybininkai pasiekė preliminarų susitarimą, kuris pakeis skrydžių vėlavimo kompensavimo tvarką ir bagažo taisykles. Tai pirmasis esminis oro keleivių teisių reglamentavimo atnaujinimas nuo 2004 metų, kai buvo priimtas dabar galiojantis Reglamentas 261/2004.

Trijų valandų slenkstis išsaugotas

Pagrindinis derybų akcentas – trijų valandų vėlavimo slenkstis, suteikiantis teisę į kompensaciją. Kai kurios valstybės narės siūlė šį terminą ilginti iki keturių ar net šešių valandų, tačiau Europos Parlamento nariai ir vartotojų teisių gynėjai šią poziciją atlaikė.

Ekonominė analizė rodo, kad dabartinė tvarka pasiteisino: ji sumažino vėlavimų skaičių trumpaisiais maršrutais dviem trečdaliais. Maksimali kompensacijos kaina vienam keleiviui siekia vos 1,73 euro. Skaičiavimai rodo, kad slenksčio padidinimas būtų atėmęs teises iš daugiau nei 60 proc. šiuo metu kompensacijas galinčių gauti keleivių.

Oro bendrovės ir toliau bus skatinamos investuoti į vėlavimų prevenciją, o ne tiesiog mokėti kompensacijas. Reguliavimas veikia kaip efektyvus mechanizmas, verčiantis vežėjus ieškoti būdų, kaip išvengti trikdžių.

Bagažo mokesčiai – neišspręstas klausimas

Nors politinis susitarimas pasiektas, vartotojų lūkesčiai dėl bagažo taisyklių vis dar prasilenkia su realybe. „Euroconsumers“ duomenimis, 90 proc. apklaustųjų mano, kad rankinis bagažas turėtų būti įtrauktas į bilieto kainą. Dar 92 proc. pasisako už standartizuotas taisykles visoms oro bendrovėms.

2014 metais Europos Sąjungos Teisingumo Teismas „Vueling“ byloje nurodė, kad už pagrįstą rankinį bagažą negalima imti papildomų mokesčių. Nepaisant to, oro bendrovės šią praktiką tęsia. Vartotojų organizacijos pabrėžia, kad be aiškaus ir privalomo taisyklių suvienodinimo keleiviai ir toliau susidurs su skirtingais reikalavimais, kurie dažnai tampa paslėptu būdu didinti bilietų kainas.

Streikai ir vasaros sezono iššūkiai

Kol Briuselyje derinamos naujos taisyklės, vasaros sezonas atneša kasdienių iššūkių. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentą, teisę į kompensaciją lemia streiko pobūdis. Prancūzijos civilinės aviacijos institucija streikų dienomis dažnai nurodo oro bendrovėms atšaukti iki 40 proc. skrydžių Paryžiaus oro uostuose, o šie trikdžiai persimeta ir į kitas šalis.

Oro bendrovės vis dažniau koreguoja tvarkaraščius ir retina maršrutus, kurie yra jautrūs streikams. Keleiviams tai reiškia, kad ankstyvas pranešimas apie skrydžio pasikeitimą tampa kritiškai svarbus – tai ne techninis klausimas, o strateginis pasirinkimas, padedantis išvengti didesnių nuostolių.

Kas laukia toliau

Europos Parlamentas balsavimą dėl reformuoto keleivių teisių paketo planuoja liepos mėnesį. Jei dokumentas bus patvirtintas, naujosios taisyklės įsigalios palaipsniui – tikėtina, kad pilnas jų taikymas prasidės apie 2027 metus, maždaug po 12 mėnesių nuo formalaus įsigaliojimo.

Artimiausiais mėnesiais svarbiausias testas bus ne tik balsavimas Parlamente, bet ir oro bendrovių reakcija į galutinį taisyklių tekstą. Jei pavyks išlaikyti balansą tarp keleivių apsaugos ir vežėjų veiklos efektyvumo, šis reglamentas gali tapti pavyzdžiu, kaip reguliavimas prisitaiko prie pasikeitusios rinkos realybės. Kol kas keleiviams lieka stebėti situaciją ir tikėtis, kad naujasis reglamentas bent iš dalies sumažins netikrumą, lydintį kiekvieną skrydį per Europą.