Baltijos šalys ragina ES spartinti rusiškos naftos importo visišką uždraudimą

Estija, Latvija ir Lietuva kreipėsi į Europos Sąjungos institucijas, reikalaudamos spartinti planus visiškai atsisakyti rusiškos naftos importo. Šis žingsnis, apie kurį buvo diskutuota birželio 26 d. vykusiame ES energetikos ministrų susitikime, yra nukreiptas į Rusijos karo finansavimo mažinimą ir Europos energetinės priklausomybės mažinimą.

Nuo 27 procentų iki 2 procentų

Europos Komisijos duomenys rodo, kad rusiškos naftos dalis bendrame ES importe per pastaruosius metus sumažėjo itin reikšmingai. Jei 2022 m. pradžioje ji siekė 27 proc., tai 2025 m. šis rodiklis nukrito iki 2 proc. Nors šis pokytis yra akivaizdus, Baltijos šalys siekia galutinio taško, kuris užbaigtų šį procesą.

Svarbu paminėti, kad pasiūlymas dėl naftos embargo nebuvo naujas – jis buvo numatytas dar balandžio 15 d., tačiau kovo mėnesį netikėtai dingo iš Europos Komisijos preliminarios darbotvarkės. Dabar, atnaujinus spaudimą, diskusijos vėl grįžta į politinę darbotvarkę, o blokas patvirtino ketinimus išlaikyti spaudimą Maskvai, įskaitant ir 21-ojo sankcijų paketo rengimą.

Biudžeto deficitas ir karo kaina

Ukrainos prezidento atstovas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasiukas pabrėžia, kad Rusijos ekonomika susiduria su rimtais iššūkiais. Pasak jo, 2026 m. pirmąjį pusmetį Rusijos biudžeto deficitas pasiekė 6 trilijonus rublių (apie 77 mlrd. JAV dolerių), o tai 60 proc. viršija metinį planą.

Šie skaičiai atskleidžia, kaip intensyviai Rusija naudoja savo resursus karui finansuoti. Pirmąjį šių metų ketvirtį gynybos išlaidos sudarė net 48 proc. visų valstybės išlaidų, pasiekdamos 5,9 trilijono rublių (apie 75 mlrd. JAV dolerių). Be to, V. Vlasiuko teigimu, nuo sausio iki gegužės mėnesio Rusijos biudžeto pajamos iš naftos ir dujų buvo 30 proc. mažesnės nei prieš metus.

Rinkos realybė ir ateities planai

Šiuo metu „Urals“ markės nafta prekiaujama maždaug po 58,83 JAV dolerio už barelį, o tai yra beveik tiksliai atitinka 59 JAV dolerių ribą, kuri buvo nustatyta 2026 m. Rusijos biudžete. Tai rodo, kad naftos kainų svyravimai tiesiogiai veikia Maskvos galimybes subalansuoti savo finansus.

Europos Sąjunga jau yra sutarusi dėl sistemos, pagal kurią rusiškų gamtinių dujų importas bus laipsniškai nutrauktas iki 2027 m. rudens. Baltijos šalių iniciatyva dabar siekia, kad panašus aiškus ir spartesnis grafikas būtų pritaikytas ir naftos sektoriui.

Kai pajamingumai kyla, o geopolitinis spaudimas energetikos rinkose išlieka, kiekvienas papildomas sankcijų žingsnis tampa ne tik politiniu, bet ir ekonominiu instrumentu, ribojančiu agresoriaus galimybes tęsti karinius veiksmus.

Toliau svarbiausia stebėti, ar ES energetikos ministrų susitikime iškeltas reikalavimas virs konkrečiu teisės akto projektu, nes būtent nuo šio žingsnio priklausys, ar 2 proc. rusiškos naftos dalis ES importe taps nuline. Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Financial Times | Sat, 27 Ju] Baltic states urge EU to speed up ban on Russian oil imports
  2. [2] [English.nv.ua | 2026-06-27] Estonia, Latvia and Lithuania urge EU to speed Russian oil ban
  3. [3] [Kyivpost.com | Sat, 27 Ju] Estonia, Latvia, and Lithuania Press EU for Swift Ban on Russian Oil Imports