JAV iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras (OFAC) liepos 1 dieną įtraukė 134 kriptovaliutų pinigines į specialių sankcionuojamų asmenų sąrašą (SDN), siekdamas užkirsti kelią Afganistano ir Pakistano regione veikianti „ISIS-K“ grupuotės finansavimui. Stabilaus kriptovaliutos emitentas „Tether“ per kelias valandas užšaldė visas 131 „TRON“ blokų grandinėje nurodytą piniginę. Trys „Monero“ tinkle veikiančios piniginės išliko nepasiekiamos.

1,4 mln. dolerių per viešą grandinę

Skaičiai rodo, kiek realios lėšos per viešus tinklus juda teroristų rankose. „Chainalysis“ duomenimis, nuo 2023 metų šios 131 „TRON“ piniginė gavo daugiau nei 1,4 mln. JAV dolerių kriptovaliutos aukų ir išsiuntė daugiau nei 880 tūkst. dolerių. „TRON“ tinklas, pasižymintis mažais kaštais ir beveik momentiniu išsprendimu, tapo dominančia juosta doleriniams stabiliam monetoms (USDT) perduoti regionuose, kur bankų infrastruktūra silpna – Centrinė Azija, Vidurio Rytas, Subsaharos Afrika, Latinos Amerika. Ta pati architektūra, kuri padeda migrantams siųsti pinigus namo, tampa patraukli ir mažų, dažnų tarptautinių pervedimų rinkimo kampanijoms.

„ISIS-K“ istoriniu būdu skelbia kriptovaliutos adresus svetainėse ir pranešimų platformose. Dalis lėšų, pagal „Chainalysis“ nustatymus, vėliau nukreipiami į Sirijoje veikiančias kriptovaliutų keityklas. Tai rodo glaudų ryšį tarp skaitmeninio turto ir tradicinių finansinių paslaugų net ten, kur oficiali bankų sistema praktiškai neveikia.

Monero lieka už reguliavimo ribų

Skirtumas tarp „TRON“ ir „Monero“ atvejų žymi technologinę ribą, kurioje baigiasi centralizuoto emitento galia. „Tether“ išleidžia USDT kaip išmaniojo kontrakto žetoną „TRON“ ir „Ethereum“ tinkluose – tai reiškia, kad emitentas turi techninę galimybę užblokuoti konkretų adresą beveik momentaliai, kai tas adresas atsiranda OFAC sąraše. „Monero“ kitoks: jo „RingCT“ technologija naudoja kriptografinius intervalų įrodymus, leidžiant tinklui patikrinti, kad sandoryje neatsiranda ir nepradingsta jokios Monero, neatskleidžiant pervedamų sumų ir dalyvių tapatybės. Centrinio operatoriaus nėra, todėl ir „kill switch“ mechanizmo nėra.

Tai ne teorinė problema. Visai kitoje sankcijų serijoje – birželio 22 d. OFAC uždėjo sankcijas trim asmenims ir šešioms subjektams per Europą, Vidurio Rytą ir Vakarų Afriką, tarp jų Sirijoje veikiančiai „Bitcoin Xchange“ ir Turkijoje veikiančiai „Spider“. OFAC tada paaiškino, kad tikslas – „pagrindiniai palikimai, kurie leidžia ISIS judinti lėšas tarp savo regiono filialų“. Liepos 1 d. tranchė atnešė ir atskirą narkotikų kontr veiksmą, susijusį su Brazilijos „Primeiro Comando da Capital“ tinklu, kuris ale naudojo kriptovaliutą pervesti daugiau nei 30 mln. dolerių neteisėtų pajamų. Abi serijos kartu rodo: OFAC vis kietiau remiasi „on-chain“ identifikatoriais, bet jų įgyvendinimo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo blokų grandinės architektūros.

Teisinis pėdsakas tampa įrodymais

Sankcijų mechanizmas nebėra vien techninis – jis virsta teisiniu pagrindu. „TRM Labs“ blokų grandinės žvalgybos įmonė anksčiau šiais metais pažymėjo, kad Indonezijos teismai 2024–2025 m. įrodyme, kad kriptovaliutų duomenys – piniginių adresai, sandorių istorijos, „on-chain“ srautai – ne tik priimtini kaip įrodymas, bet gali tapti terorizmo finansavimo bylos branduoliu. Tai reiškia: skaitmeninis pėdsakas nebėra tik techninė detalė, o tampa baudžiamajam persekiojimui būtinu elementu.

Kompiuterių sistemos, kurios stebi blokų grandines, tampa vis svarbesne finansinių sankcijų įrankiu. Kiekvienai biržai ar finansinei įstaigai, tvarkant kriptovaliutą, dabar reikia žinoti, į kurią kategoriją tenka jų rizika: ar tai viešos grandinės adresai, kurias emitentas gali užšaldyti per valandas, ar privatumą orientuoti tinklai, kuriuose sankcijos lieka tik popierinėse.

Toliau svarbiausia – stebėti srautų perėjimą

Toliau rinkai ir reguliuotojams svarbiausia ne vien tai, kiek piniginė dabar užšaldyta, o tai, ar teroristinės grupuotės bandys pereiti prie dar labiau decentralizuotų ar privatumą užtikrinančių įrankių, ar visgi liks priklausomos nuo pagrindinių paslaugų, kurias galima stebėti. OFAC veiksmai rodo sistemingą bandymą uždaryti „mainstream“ paslaugų spragas, kurias išnaudoja neteisėta veikla.

Stabiliųjų monetų emitentai, toki kaip „Tether“, pagal naujausius reikalavimus privalo palaikyti veiksmingą sankcijų atitikties programą, įskaitant procedūras ekranizuoti ir blokuoti operacijas su sankcionuojamais asmenimis. Kol tokie emitentai vykdo šiuos reikalavimus, „TRON“, „Ethereum“ ir panašių viešų grandinių sandoriai išlieka stebimi. „Monero“ tipo tinklai lieka ta zona, kurioje sankcijos susiduria su technologiniu atsparumu.

Stiprėjusi OFAC priklausomybė nuo „on-chain“ identifikatorių ir emitentų bendradarbiavimo kartu su privatumo monetų nepasiekiamumu sukuria dvi skirtingas teisines realybes viename finansiniame erdvėje. Viena – stebima, greitai reagavima; kita – nepralaidžiama be centrinio operatoriaus. Kol šis skirtumas išlieka, kiekviena nauja sankcijų serija bus ne tik pinigų užšaldymas, bet ir testas, kiek toliau reguliavimas gali nusiplėsti į kryptografinę architektūrą.

> Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Tradingview.com | Thu, 02 Ju] OFAC sanctions 134 ISIS-K crypto wallet addresses as Tether freezes funds
  2. [2] [Unchainedcrypto.com | Fri, 03 Ju] Tether Freezes 131 Tron Wallets Tied to ISIS-K After US Sanctions
  3. [3] [Techtimes.com | 2026-07-06] Tether Froze 131 ISIS-K Wallets in Hours: Three Monero Addresses Remain Untouched