Prezidentas Donaldas Trumpas birželio 22 d. pasirašė du vykdomuosius nurodymus, kuriais siekiama paspartinti kvantinės kompiuterizacijos plėtrą ir apsaugoti nacionalinį saugumą nuo būsimų kibernetinių grėsmių. Šis žingsnis žymi strateginį posūkį, kai JAV vyriausybė pereina nuo vien fundamentinių mokslinių tyrimų prie aktyvaus technologijų komercializavimo ir diegimo, kuriam numatyta skirti 2 milijardus dolerių federalinio finansavimo.

2 milijardai dolerių ir strateginis posūkis

Ši iniciatyva, apimanti 2 milijardų dolerių dotacijas devynioms kvantinių technologijų bendrovėms mainais į mažuminius akcijų paketus, rodo, kad Vašingtonas kvantinę kompiuterizaciją laiko strategine priemone ekonominiam konkurencingumui užtikrinti. Nurodymai įpareigoja Baltuosius rūmus per 180 dienų atnaujinti Nacionalinę kvantinę strategiją, prioritetą teikiant vietinei gamybai, darbo jėgos ugdymui ir viešojo bei privataus sektorių partnerystėms.

Be to, Energetikos departamente steigiamas Kvantinių kompiuterių taikymo plėtros ir atradimų mokslo (QC-ADDS) iniciatyvos padalinys, kurio tikslas – sukurti didelio masto kvantinį kompiuterį moksliniams atradimams. Kartu siekiama paspartinti perėjimą prie postkvantinės kriptografijos, taip stiprinant kibernetinį saugumą prieš galimas ateities grėsmes.

Saugus IBM pasirinkimas ar rizikingas IonQ azartas

Investuotojai jau vertina, kurios bendrovės geriausiai pasirengusios pasinaudoti šia federaline parama. „International Business Machines“ (IBM) rinkos analitikų dažnai įvardijama kaip mažiausios rizikos pasirinkimas, turintis 69 milijardus dolerių metinių pajamų ir tvirtas pozicijas kvantinių technologijų sektoriuje.

Tuo tarpu „IonQ“ išsiskiria kaip viena iš pagrindinių „grynojo žaidimo“ (angl. pure-play) bendrovių, orientuotų tik į kvantines technologijas. Nors tokios įmonės kaip „Quantum Computing Inc.“ ar „Rigetti Computing“ taip pat pritraukia dėmesį, investuotojams rekomenduojama atidžiai vertinti riziką, nes platus komercinis kvantinių technologijų pritaikymas vis dar yra ateities klausimas.

Ar kvantinė technologija yra naujasis dirbtinis intelektas?

Kyla klausimas, ar kvantinė kompiuterizacija taps tokiu pat investiciniu varikliu, koks pastaraisiais metais buvo dirbtinis intelektas. „Google“ vadovas teigia, kad ši technologija šiuo metu yra „ten, kur galbūt dirbtinis intelektas buvo prieš penkerius metus“. „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pabrėžia, kad dirbtinis intelektas yra būtinas, norint kvantinę kompiuterizaciją paversti praktiška.

Nors kvantinės technologijos vis dar yra ankstyvoje stadijoje, vyriausybės įsitraukimas visame pasaulyje rodo, kad tai nebėra tik teorinis mokslas. Dėl didelio neapibrėžtumo, kas taps ilgalaikiais nugalėtojais, daugelis investuotojų renkasi diversifikuotą strategiją per biržoje prekiaujamus fondus (ETF), tokius kaip „WisdomTree Quantum Computing Fund“ (WQTM) ar „Defiance Quantum ETF“ (QTUM).

Visgi, nepaisant entuziazmo, rinkos dalyviai išlieka atsargūs. Nors federalinis finansavimas ir strateginis dėmesys kuria palankią terpę, platus fault-tolerant (klaidoms atsparių) kvantinių kompiuterių pritaikymas vis dar gali užtrukti ne vienerius metus. Investuotojams svarbu stebėti ne tik „kvantinį bumą“, bet ir realius technologijų diegimo rezultatus, kurie lems, ar šios investicijos taps tvariu ekonominiu pagrindu.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Finance.yahoo.com | Fri, 03 Ju] 2 Stocks That Could Benefit From Trump's Quantum Executive Orders
  2. [2] [Finance.yahoo.com | Mon, 29 Ju] Quantum Computing: The Next AI Investment Opportunity?
  3. [3] [Finance.yahoo.com] Quantum computing stocks surge after Trump signed executive orders backing the sector