Kūrybiškumą lemia ne smegenų tinklų persidengimas, o aiškus funkcinis atstumas tarp jų – kuo labiau atskirtos idėjų generavimo ir jų kontrolės sistemos, tuo žmogus kūrybingesnis. Paryžiaus smegenų instituto tyrėjai pirmą kartą parodė, kuri kaktinės skilties dalis šį atstumą palaiko, o nauji meninio ugdymo ir mokslinės kūrybos tyrimai atskleidžia, kad šis mechanizmas keičiasi mokantis.

Tiltas tarp dviejų pasaulių

Už spontanišką asociacijų srautą atsakingas numatytojo režimo tinklas (DMN), o už tikslingą dėmesį ir idėjų atranką – vykdomosios kontrolės tinklas (ECN). Ilgai nebuvo aišku, kaip smegenys perjungia šias dvi veiksenas, kad gimtų ne bet kokia, o originali, bet kartu prasminga idėja. Atsakymą pasiūlė neurologė Emmanuelle Volle iš Paryžiaus smegenų instituto FrontLab komandos.

„Kūrybiškumas tam tikra prasme yra dinaminio šių dviejų tinklų bendradarbiavimo rezultatas, – sako mokslininkė. – Tikime, kad kūrybinės idėjos neatsiranda iš niekur, o kyla reorganizuojant ir sintezuojant semantinėje atmintyje jau sukauptas žinias.“ Tyrimo metu paaiškėjo, kad šią sintezę koordinuoja rostralinė prefrontalinė korta – kaktinės skilties priekyje esanti sritis, kuri veikia kaip funkcinis tiltas. Kuo didesnis šios srities nustatomas gradientas tarp DMN ir ECN, tuo geriau žmogus geba suderinti laisvą vaizduotę ir kritinę kontrolę.

Demencijos modelis atskleidžia tinklų svarbą

Siekdami patikrinti mechanizmą, tyrėjai ištyrė 27 pacientus su elgsenos varianto kaktiniu-smilkiniu kairiuoju nykimu (angl. behavioral variant frontotemporal dementia) ir 29 sveikus kontrolinės grupės dalyvius. Ši neurodegeneracinė būklė pažeidžia būtent prefrontalinę kortą ir trikdo ryšius tarp DMN ir ECN. Pacientų smegenyse funkcinis gradientas sumažėja – išnyksta aiški takoskyra tarp idėjų generavimo ir jų kontrolės.

Sumažėjęs gradientas tiesiogiai veikia kūrybiškumą. Nors kai kurie pacientai paradoksaliai tampa itin aktyvūs vizualinio meno srityje, bendras gebėjimas kurti struktūruotas, naujas ir kartu prasmingas idėjas krenta. Tai patvirtina, kad vien aktyvios vaizduotės neužtenka – būtina tiksli vykdomoji kontrolė, kad spontaniškas srautas virstų išbaigta kūryba.

Meninio ugdymo pėdsakai smegenyse

Kitą šios dėlionės dalį pateikė žurnale Nature publikuotas tyrimas, kuriame palyginti dizaino specialybės studentai ir meninio išsilavinimo neturintys bendraamžiai. Naudodami funkcinę artimųjų infraraudonųjų spindulių spektroskopiją (fNIRS), mokslininkai stebėjo smegenų veiklą, kol dalyviai kūrė produktų dizainą, knygų viršelius ir atliko įvairiapusio mąstymo testus. Dizaino grupė užduotis atliko geriau, o jų smegenys dirbo kitaip.

Ankstyvojo idėjų formavimo metu dizainerių kairioji dorsolateralinė prefrontalinė korta – sritis, susijusi su kognityvine kontrole – buvo aktyvesnė. Meninio pasirengimo neturintys dalyviai vėliau labiau rėmėsi somatosensorine asociacine korta ir pirmine regimąja korta, tarsi kompensuodami kontrolės trūkumą papildomais jutiminiais resursais. Funkcinio junglumo analizė taip pat parodė, kad dizaino grupės smegenų tinklai veikė efektyviau – sumažėjęs junglumas tarp užduočiai svarbių grandžių rodo labiau optimizuotą nervinį kelią.

Sistemingas meninis lavinimas, panašu, leidžia smegenims anksčiau įjungti kontrolės mechanizmus – jau idėjos gimimo akimirką, o ne vėliau, kai tenka taisyti atsiradusius chaotiškus pavidalus.

Mokslinė kūryba reikalauja kontrolės

Meninis kūrybiškumas sulaukia dėmesio, tačiau mokslinis iki šiol tyrinėtas menkiau. Pensilvanijos valstijos universiteto tyrėjai, vadovaujami Roger E. Beaty, funkcinio magnetinio rezonanso metodu skenavo 47 STEM specialybių studentus, kurių vidutinis amžius – 19 metų. Dalyviai atliko dvi užduotis: vienoje reikėjo sugalvoti sinonimą mokslinei veiksmažodžio formai, kitoje – pateikti naują, moksliškai tikėtiną hipotezę neįprastam reiškiniui paaiškinti.

Tik hipotezės kūrimas aktyvavo klasikinę kūrybinio tinklo grandinę. Smegenims reikėjo kartu semtis iš atminties, modeliuoti įsivaizduojamus scenarijus ir čia pat vertinti jų tikėtinumą. Tai dar kartą patvirtino, kad mokslinė kūryba yra ne mažiau reikli nei meninė – ji reikalauja to paties subtilaus generavimo ir kontrolės derinio.

Ateityje šie atradimai gali tapti pagrindu edukacinei neuromokslo krypčiai: suprasdami, kaip konkrečios mokymo metodikos formuoja kaktinės skilties tiltą tarp tinklų, mokslininkai galės tiksliau įvertinti, kas iš tiesų ugdo kūrybinį mąstymą – tiek meno, tiek gamtos mokslų klasėse.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Tue, 09 De] Neural mechanisms underpinning the association between visual arts education and creativity
  2. [2] [Neurosciencenews.com | Wed, 29 Ap] Mapping the Brain’s Hidden Hub for Creative Thought
  3. [3] [Psypost.org | Thu, 19 Ma] New neuroimaging study maps the brain networks behind scientific creative thinking