Suintensyvėję Etnos ugnikalnio išsiveržimai Sicilijoje šįkart privertė ne tik skelbti aukščiausią pavojaus aviacijai lygį, bet ir iš naujo įvertinti jo kilmę. Mokslininkai siūlo hipotezę, kad šis ugnikalnis galėjo susiformuoti per retą geologinį procesą, nebūdingą jokiam kitam dideliam ugnikalniui Žemėje.

Pelenų stulpas ir raudonas įspėjimas

Nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas (INGV) paskelbė raudonąjį Vulkano observatorijos pranešimą aviacijai – aukščiausią pavojaus lygį – reaguodamas į intensyvius pelenų išmetimus. Vis dėlto netoliese esantys oro uostai kol kas dirba įprastai, o skrydžiai bus ribojami tik tuo atveju, jei pelenų krituliai pasieks kritinę ribą. Pastaruoju metu Etnos aktyvumas tapo dažnesnis ir galingesnis: fiksuojami stiprūs sprogimai, lavos fontanai ir pelenų debesys, kylantys aukštai į nakties dangų.

Magma, kuri kyla kitaip

Kol ugnikalnis vėl priminė apie savo galią, tarptautinė tyrėjų grupė paskelbė tyrimą, kuris gali paaiškinti jo išskirtinį aktyvumą. Lozanos universiteto profesorius Sébastienas Pilet teigia, jog Etna galėjo susiformuoti per mechanizmą, panašų į tą, kuris sukuria vadinamuosius „petit-spot“ povandeninius ugnikalnius. Jeigu hipotezė pasitvirtins, ji reikštų, kad didžiausias Europos ugnikalnis susidarė visiškai kitaip nei, pavyzdžiui, tipiniai subdukcijos zonų vulkanai, tokie kaip Vezuvijus ar Šv. Elenos kalnas. Šis skirtumas galėtų paaiškinti ir neįprastai dažnus išsiveržimus – Etna yra vienas aktyviausių ugnikalnių planetoje.

Pusė milijono metų istorijos

UNESCO, kuri 2013 metais Etną įtraukė į Pasaulio paveldo sąrašą, nurodo, kad ugnikalnio eruptyvinė istorija prasidėjo maždaug prieš 500 000 metų povandeniniais išsiveržimais. Per tą laiką jis patyrė katastrofiškų pokyčių: maždaug prieš 8 000 metų rytinis šlaitas įgriuvo į jūrą, sukeldamas cunamį rytinėje Viduržemio jūros dalyje. Dabar ugnikalnis, pasiekęs apie 3 400 metrų aukštį ir apjuosdamas beveik 140 kilometrų pagrindo perimetrą, išlieka nuolatiniu mokslinių stebėjimų objektu.

Ilgą laiką daugelis net nesuvokė, kad ši kalva – ugnikalnis, o tie, kurie žinojo, iš jo nesitikėjo jokio pavojingo aktyvumo. Tačiau realybė pasirodė kitokia. Nors šiandien skrydžiai vyksta pagal tvarkaraštį, raudonas įspėjimas aviacijai išlieka – ir jis yra priminimas, kad net po dešimtmečius trukusio ramaus periodo ugnikalnis gali staiga priminti apie save.

Ką atskleis gilesni matavimai

Naujoji hipotezė kol kas remiasi geocheminiais ir seisminiais duomenimis, tačiau tyrėjai pabrėžia, kad galutinėms išvadoms reikės papildomų tyrimų. Planuojami detalesni geofiziniai matavimai galėtų atskleisti, ar po Sicilija slypintis magmos rezervuaras iš tiesų veikia pagal retą „petit-spot“ analogą. Kol kas Etna išlieka vieninteliu kandidatu į tokį unikalų formavimosi mechanizmą tarp didelių sausumos ugnikalnių – tarsi geologinė išimtis, kurios veikimo principus mokslas dar tik pradeda suprasti.

Šaltiniai

  1. [1] [En.wikipedia.org | 2026-07-06] Mount Etna
  2. [2] [Volcanocafe.org | 2026-07-10] Volcanoes of Europe | VolcanoCafe
  3. [3] [X.com] 🆕 A turbulent galaxy and its stars, revealed by Webb to mark its fourth science anniversary 🎉
  4. [4] [X.com] RT @ESA_transport: 🚀A core stage, an upper stage and four of the most powerful boosters ever produced in Europe: liftoff
  5. [5] [X.com] 🚀A core stage, an upper stage and four of the most powerful boosters ever produced in Europe: liftoff!
  6. [6] [X.com] Our team recently visited Florida Southern College to observe @LakelandPD’s Active Shooter Response Training.