Naujausi neurovizualiniai tyrimai atskleidžia, kad kūrybinis mąstymas priklauso nuo kaktinės skilties gebėjimo sujungti skirtingus smegenų tinklus. Šis atradimas padeda suprasti, kaip smegenys valdo meninį dizainą ir mokslinių hipotezių kūrimą.

Smegenų tinklų tiltas

Mokslininkai ilgą laiką bandė suprasti, kaip bendradarbiauja dvi skirtingos smegenų sistemos: numatytojo režimo tinklas (angl. Default Mode Network, DMN), atsakingas už vaizduotę bei prisiminimus, ir esminio valdymo tinklas (angl. Executive Control Network, ECN), atsakingas už dėmesio sutelkimą bei vertinimą. Paryžiaus smegenų instituto tyrėjai nustatė, kad šių dviejų pasaulių jungiamąja grandimi tampa rostralinė prefrontalinė žievė (kaktinės skilties priekinė dalis). Ši sritis veikia kaip funkcinis tiltas, užtikrinantis sklandų perėjimą ir informacijos mainus tarp minėtų tinklų.

Kūrybinės idėjos neatsiranda iš niekur. Jos kyla pertvarkant ir sintezuojant jau turimas žinias, kurios yra sukauptos semantinėje atmintyje. Rostralinė prefrontalinė žievė padeda suderinti laisvą idėjų generavimą su griežta jų analize.

Sveikose smegenyse šis procesas vyksta sklandžiai. Tačiau esant elgsenos varianto kaktinei smilkinių demencijai, šis funkcinis ryšys sutrinka. Pacientų smegenyse sumažėja atskirtis tarp DMN ir ECN tinklų, o tai tiesiogiai paveikia jų kūrybinius gebėjimus. Įdomu tai, kad dalis šių pacientų paradoksaliai tampa itin aktyvūs vizualinio meno srityje, nors bendras jų kūrybinis produktyvumas ir idėjų kokybė sumažėja.

Meninio ugdymo pėdsakai žievėje

Kito tyrimo metu, kurio rezultatus paskelbė leidinys Nature, mokslininkai gilinosi į vizualinio meno išsilavinimo poveikį smegenų veiklai. Tyrėjai stebėjo dvi grupes – dizaino studentus ir asmenis, neturinčius meninio pasirengimo. Eksperimento dalyviai atliko kūrybines užduotis, tokias kaip produkto bei knygos viršelio kūrimas, taip pat divergentinio (įvairiakrypčio) mąstymo testus, įskaitant alternatyvaus panaudojimo testą (AUT) ir figūrinį Torrance'o kūrybinio mąstymo testą (TTCT).

Rezultatai stebina. Dizaino grupės studentai geriau atliko visas kūrybines užduotis. Svarbiausi skirtumai išryškėjo stebint jų smegenų aktyvumą naudojant funkcinę artimąją infraraudonųjų spindulių spektroskopiją (fNIRS).

Ankstyvojo produkto kūrimo etapu dizainerių grupėje užfiksuotas gerokai didesnis kairiosios dorzolateralinės prefrontalinės žievės aktyvumas. Tuo tarpu nemeniškos grupės dalyvių smegenyse aktyvumas pasiskirstė kitaip. Vėlesnėse produkto kūrimo ir piešimo stadijose jiems labiau aktyvavosi kairioji somatosensorinė asociatyvinė žievė, o galvojant apie knygos viršelį – kairioji pirminė regėjimo žievė. Taip pat pastebėti aktyvumo skirtumai kairiajame kaktiniame poliuje ir dešiniojoje antrinėje regėjimo žievėje. Šie duomenys rodo, kad meninis ugdymas keičia užduočiai svarbius smegenų tinklus ir leidžia efektyviau pajungti kaktinės skilties sritis ankstyvosiose kūrybos stadijose.

Mokslas reikalauja kontrolės

Nors meninė kūryba tyrinėjama dažnai, moksliniam kūrybiškumui iki šiol buvo skiriama kur kas mažiau dėmesio. Naujas neurovizualinis tyrimas, kurį aprašė leidinys PsyPost, parodė, kad mokslinių hipotezių kūrimas remiasi panašiomis smegenų sistemomis kaip ir bendrasis kūrybiškumas. Tai atspindi glaudų idėjų generavimo ir jų vertinimo procesų bendradarbiavimą.

Mokslinė kūryba reikalauja specifinių žinių ir dviejų polių pusiausvyros. Formuojant mokslinę hipotezę būtina pasitelkti vaizduotę, prisiminimus bei mentalinį modeliavimą, tačiau kartu reikia išlaikyti griežtą kontrolę, kad gauti paaiškinimai būtų ne tik originalūs, bet ir tikėtini bei logiški.

Tyrimo metu dalyviai atliko dvi skirtingas užduotis. Abi jos reikalavo suformuluoti atsakymą, tačiau tik hipotezės kūrimo užduočiai atlikti reikėjo kūrybinio mąstymo. Mokslininkai tikisi, kad šie atradimai padės pamatus edukacinei neuromokslų sričiai. Suprasdami tikslius smegenų mechanizmus, ateities tyrėjai galės stebėti, kaip konkrečios mokymo metodikos keičia mokinių gebėjimą mąstyti kūrybiškai ir spręsti sudėtingas mokslo problemas.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Tue, 09 De] Neural mechanisms underpinning the association between visual arts education and creativity
  2. [2] [Neurosciencenews.com | Wed, 29 Ap] Mapping the Brain’s Hidden Hub for Creative Thought
  3. [3] [Psypost.org | Thu, 19 Ma] New neuroimaging study maps the brain networks behind scientific creative thinking