Didžiosios dirbtinio intelekto laboratorijos samdo filosofus: humanitarinis mokslas grįžta į technologijų viršūnę

Didžiosios dirbtinio intelekto (DI) laboratorijos vis dažniau įdarbina filosofus, kad šie padėtų spręsti sudėtingas etines ir technines problemas, kylančias vystant pažangias sistemas. Šis žingsnis žymi svarbų pokytį technologijų sektoriuje, kur humanitarinis mąstymas tampa tiesioginiu įrankiu modelių elgsenai tobulinti.

Keičiasi darbo rinkos tendencijos

Prieš dešimtmetį, kai dirbtinio intelekto plėtra tik pradėjo įgauti pagreitį, menų ir humanitarinių mokslų studentams buvo nuolat kartojama, kad norėdami išlikti paklausūs darbo rinkoje jie privalo išmokti programuoti. Šiandien situacija keičiasi – dabar jau programuotojai nerimauja dėl savo darbo vietų saugumo.

Remiantis leidinio The Economist pateikiama analize, filosofinis mąstymas išgyvena tikrą sugrįžimą ir išliks svarbiu žmonių konkurencinio pranašumo šaltiniu. Skaičiai rodo netikėtą posūkį specialistų paklausoje. 2024 metų duomenimis, nedarbo lygis tarp JAV kompiuterių mokslus baigusių specialistų siekė 7 procentus, tuo tarpu tarp filosofiją studijavusių asmenų šis rodiklis buvo pastebimai mažesnis ir siekė tik 5,1 procento.

Yale universiteto filosofas Luciano Floridi pastebi, kad studentai darbo pasiūlymų sulaukia dar nebaigę studijų, o akademinių specialistų pasitraukimą iš filosofijos katedrų į DI įmones jis apibūdina kaip masinį nutekėjimą („haemorrhaging“).

Sudėtingos problemos reikalauja filosofinių sprendimų

DI technologijų vystymas atveria daugybę painių klausimų, kurie yra filosofų specializacija. Jų žinios taikomos tiesioginiam modelių veikimo gerinimui. Pavyzdžiui, Socratic metodas taikomas siekiant sumažinti modelių pataikavimą vartotojams ir paskatinti juos labiau siekti tiesos. Miuncheno Ludwigo Maximiliano universiteto filosofijos ir DI ekspertas Jörg Noller pažymi, kad Socratic metodu apmokyti modeliai yra mažiau linkę įtikti žmonėms ir labiau orientuojasi į tiesos paiešką.

Taip pat pritaikoma ir „Socratic nežinojimo“ koncepcija, ugdanti modelio intelektualinį nuolankumą ir ribojanti nepagrįstą pasitikėjimą savimi – problemą, kurią J. Noller vadina „DI nebrandumu“. „Google DeepMind“ vyresnysis filosofas Iason Gabriel teigia, kad filosofijos pamokos yra „galingas mechanizmas“, padedantis pagerinti ilgus DI mąstymo procesus, žinomus kaip mąstymo grandinės („chains of thought“), ir prisidedantis prie bendro haliucinacijų mažėjimo sektoriuje.

Praktinis filosofinių sistemų pritaikymas modeliuose

Filosofinė teorija DI laboratorijose virsta praktiniais techniniais sprendimais. Šis pritaikymas iš esmės skirstomas į dvi pagrindines etines kryptis:

* Deontologija (pareigos etika): Šis požiūris, pagrįstas griežtomis taisyklėmis, draudžiančiomis melą ar prievartą, naudojamas kuriant modelių „konstitucijas“. San Franciske įsikūrusi laboratorija „Anthropic“ savo modelio „Claude“ konstitucijoje naudoja principus, įkvėptus Immanuelio Kanto ir Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos. Šis 78 puslapių dokumentas įmonės viduje vadinamas modelio „sielos dokumentu“. Deontologinius apribojimus savo pokalbių robotui „Pi“ taiko ir „Inflection AI“, siekdama, kad sistema geriau atpažintų vartotojų savęs ar kitų žalojimo rizikas. Oxfordo universiteto filosofas Nick Bostrom pabrėžia, kad tiesingesni modeliai yra mažiau linkę klaidinti vartotojus.

* Konsekvencializmas (pasekmių etika): Šis požiūris vertina veiksmus pagal jų pasekmes, sveriant naudą ir žalą. Juo remiasi „OpenAI“ sukurta „ChatGPT“ bei „Google“ sukurta „Gemini“. Šis principas taip pat yra kritiškai svarbus autonominių automobilių programinėje įrangoje – „Waymo“ vyriausiasis inžinierius Chris Gerdes nurodo tendenciją daryti vairavimo programinę įrangą labiau konsekvencialistinę, kad neišvengiamos avarijos atveju sistema pasirinktų mažiausiai tragišką baigtį. Šis principas taikomas ir karinėse DI sistemose, kur, pasak buvusio Jungtinio dirbtinio intelekto centro vadovo Jacko Shanahano, kariniai tikslai turi būti pasveriami prieš galimas civilių žūtis.

Tuo tarpu technologijų milžinė IBM savo „Granite“ modelių serijoje siūlo specialius nustatymus („dials“), leidžiančius verslo klientams patiems pasirinkti ir suderinti filosofinius kompromisus, pavyzdžiui, pusiausvyrą tarp individualios laisvės ir socialinės harmonijos. Kaip teigia IBM atsakingo DI vadovė Francesca Rossi, tai leidžia vartotojams patiems nuspręsti, kuria filosofine kryptimi turi vadovautis jų naudojama sistema.

Šaltiniai

  1. [1] [The Economist | Wed, 24 Ju] Why big AI labs are hiring so many philosophers
  2. [2] [Dailynous.com | Thu, 25 Ju] Mini-Heap