2025 metais vandenynai sugėrė papildomus 23 zetadžaulius šilumos energijos, taip devintą kartą iš eilės viršydami ankstesnius šilumos kiekio rodiklius. Ši tendencija rodo, kad klimato sistema yra termiškai nesubalansuota ir toliau kaupia perteklinę energiją.
23 zetadžauliai – naujas šilumos kaupimo rekordas
Mokslininkai, išanalizavę duomenis iš viršutinių 2 000 vandenyno metrų, nustatė, kad 2025 metais sugertos šilumos kiekis gerokai viršijo 2024 metais užfiksuotus 16 zetadžaulių. Šie duomenys, surinkti bendradarbiaujant Nacionalinei vandenynų ir atmosferos administracijai (NOAA), Europos Sąjungos „Copernicus“ klimato kaitos tarnybai bei Kinijos mokslų akademijai, skelbiami žurnale Advances in Atmospheric Sciences. Vandenynai sugeria daugiau nei 90 proc. perteklinės šilumos, kurią atmosferoje sulaiko šiltnamio efektą sukeliančios dujos.
Signalas aiškus.
Nors vidutinė jūros paviršiaus temperatūra 2025 metais buvo šiek tiek žemesnė nei 2023 ar 2024 metais, tai vis tiek buvo treti šilčiausi metai istorijoje. Ypač karštos zonos stebėtos tropinėje ir Pietų Atlanto dalyse, Viduržemio jūroje, Šiaurės Indijos vandenyne bei Pietų vandenyne.
Ekstremalesni orai – „orai ant steroidų“
Šylantis vandenynas lemia šiltesnį ir drėgnesnį orą, o tai tiesiogiai prisideda prie stipresnių audrų formavimosi. Ekspertai šį reiškinį apibūdina kaip „orus ant steroidų“, pabrėždami, kad ateityje orai taps dar ekstremalesni ir sunkiau prognozuojami. Pavyzdžiui, intensyvios musoninės liūtys Pietų ir Pietryčių Azijoje, nusinešusios daugiau nei 1 350 gyvybių, bei katastrofiški potvyniai Teksaso Gvadalupės upėje, pareikalavę 138 aukų, yra siejami su šiais pokyčiais.
Michaelas Mannas, Pensilvanijos universiteto Mokslo, tvarumo ir žiniasklaidos centro direktorius, pabrėžia, kad vandenynų šilumos kiekio matavimas yra tiksliausias būdas vertinti globalų šilimą. Tai ne tik statistinis rodiklis, bet ir tiesioginis įrodymas, jog klimato sistema yra išėjusi iš pusiausvyros.
Birželio rekordai ir ateities rizikos
„Copernicus“ tarnybos duomenimis, 2026 metų birželio 21-oji, sekmadienis, tapo diena, kai globali jūros paviršiaus temperatūra pasiekė 21°C. Tai 0,1°C viršijo ankstesnius dienos vidurkius. Nors šis skaičius atrodo nedidelis, vandenynų mastu tai reiškia milžinišką energijos perteklių, kuris veikia visą Žemės sistemą.
Vandenynų šilimas sukelia gilias pasekmes, kurios jau dabar matomos visame pasaulyje. Daugiau nei 1 200 miškų gaisrų Kanadoje, sunaikinusių daugiau nei penkis milijonus hektarų, yra tik viena iš grandininių reakcijų, kylančių dėl kintančių temperatūrų.
Artimiausiais metais mokslininkai stebės, ar ši rekordinė šilumos kaupimo seka išliks tokia pat intensyvi. Dabartiniai duomenys rodo, kad vandenynai ir toliau atlieka pagrindinį vaidmenį švelninant atmosferos šilimą, tačiau už tai tenka mokėti didėjančiu ekstremalių gamtos reiškinių dažniu.
