Kolumbijos universiteto mokslininkai pritaikė naujos kartos genų redagavimo technologiją, leidžiančią itin tiksliai pakeisti ankstyvųjų žmogaus embrionų DNR sekas. Šis pasiekimas atveria kelią ateityje ištaisyti sunkias paveldimas ligas sukeliančias mutacijas, tačiau kartu atgaivina bioetikų diskusijas apie genetiškai patobulintų kūdikių kūrimą.
Tikslumas be šalutinės žalos
Mokslininkų komanda, vadovaujama Kolumbijos universiteto genetiko Dieterio Egli, embrionų DNR koregavimui panaudojo palyginti naują technologiją – bazių redagavimą (angl. base editing). Šis metodas leidžia kruopščiai pakeisti pavienes genetines raides DNR sekoje, išvengiant grubių struktūrinių pažeidimų, kurie dažnai fiksuojami taikant ankstesnės kartos CRISPR genų žirklių technologiją.
Ankstesni bandymai redaguoti embrionų genomą kėlė rimtų iššūkių. D. Egli pažymėjo, kad jo paties 2020 m. atliktas tyrimas, kuriame buvo naudojamas tradicinis CRISPR metodas, turėjo visiškai katastrofiškų pasekmių ląstelių genetiniam stabilumui, nes sukeldavo nepageidaujamus didelio masto DNR praradimus. Naujasis bazių redagavimo metodas šią problemą išsprendžia, nes veikia netaikydamas dvigubos DNR grandinės kirpimo.
Nuo gydymo iki eugenikos ribos
Mokslo bendruomenė ir bioetikai naująjį pasiekimą vertina dvejopai. Daugelio specialistų teigimu, šis darbas yra įspūdingas žingsnis į priekį, siekiant, kad klinicistai ateityje galėtų pataisyti ligas sukeliančias mutacijas dar embriono stadijoje. Pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) jau 2023 m. patvirtino CRISPR pagrindu sukurtą gydymą pjautinei anemijai gydyti suaugusiems pacientams, tačiau embrionų lygmeniu saugumo kartelė yra nepalyginamai aukštesnė.
Rizika išlieka didelė. Kritikai ir etikos specialistai baiminasi, kad ištobulinta technologija gali būti panaudota ne tik ligų prevencijai, bet ir embrionų atrinkimui bei kūrimui pagal pageidaujamas savybes, pavyzdžiui, siekiant išskirtinio intelekto. Tokia praktika, kai kurių ekspertų vertinimu, prilygsta eugenikai.
Laboratorija – ne klinika
Nepaisant pasiekto tikslumo, tyrėjai ragina neskubėti. D. Egli pabrėžė, kad atliktas darbas palieka daug neatsakytų klausimų apie galimą nepageidaujamą šalutinį poveikį. „Mes nesakome, kad tai jau rytoj bus taikoma klinikose“, – teigė tyrimo vadovas.
Mokslininkas taip pat akcentavo, kad sprendimus dėl šios technologijos ateities turi priimti visuomenė, o ne patys tyrėjai. Jo teigimu, mokslininko vaidmuo yra pateikti duomenis diskusijai, o tada sustoti ir leisti sprendimus priimti kitiems. Šiuo metu Kolumbijos universiteto komandos tyrimas yra pateiktas recenzavimui ir laukia oficialaus publikavimo moksliniame žurnale.
Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.
