Prieš 5 000 metų klestėjusios šiaurės vakarų Europos ūkininkų bendruomenės patyrė staigų demografinį nuosmukį, kuris visam laikui pakeitė žemyno gyventojų struktūrą. Naujausi genetiniai tyrimai rodo, kad šis reiškinys nebuvo vietinis, o apėmė didžiąją dalį Europos, palikdamas aiškius pėdsakus archeologiniuose sluoksniuose.

Dvi skirtingos populiacijos

Mokslininkai, ištyrę 132 žmonių palaikus 5 000 metų senumo kapavietėje netoli Paryžiaus, nustatė, kad žmonės, laidoję savo mirusiuosius prieš populiacijos žlugimą ir po jo, genetiškai buvo visiškai skirtingi. Frederikas Seersholmas, Kopenhagos universiteto Globe instituto docentas, pabrėžia, kad tarp šių dviejų laikotarpių matomas aiškus genetinis lūžis. Ankstyvoji grupė priminė akmens amžiaus ūkininkus iš šiaurės Prancūzijos ir Vokietijos, o vėlesnė – turėjo stiprių genetinių sąsajų su pietų Prancūzija ir Pirėnų pusiasaliu.

Šis pokytis nebuvo tik kultūrinė transformacija; tai buvo tikras demografinis lūžis. Pirmuoju kapavietės naudojimo etapu, maždaug 3200–3100 m. pr. m. e., čia laidojosi glaudžiai susijęs klanas, o vėlesniu laikotarpiu laidojimo praktikos tapo selektyvesnės ir dominuojamos vienos vyriškos linijos. Tai rodo, kad kartu su gyventojų kaita pakito ir visuomenės struktūra.

Miškų atžėlimas ir ligų pėdsakai

Archeologiniai radiniai iš Bury kapavietės atitinka platesnius Europos masto modelius. Vienas iš svarbiausių rodiklių – miškų atžėlimas buvusiose dirbamose žemėse. Tai aiškus ženklas, kad žmonių veikla tose teritorijose staiga nutrūko, o žemdirbystė buvo apleista.

Signalas aiškus.

Tyrėjai kapavietės mėginiuose aptiko kelių infekcinių ligų pėdsakus, įskaitant Yersinia pestis – bakteriją, sukeliančią marą. Be to, rasta ir kitų mikrobų, siejamų su sunkiomis ligomis. Nors maras buvo aptiktas, mokslininkai pabrėžia, kad nėra pakankamai įrodymų laikyti jį vienintele populiacijos žlugimo priežastimi. Martinas Sikora, Kopenhagos universiteto docentas ir vyresnysis tyrimo autorius, teigia, kad nuosmukį greičiausiai lėmė ligų, aplinkos streso ir kitų trikdančių įvykių derinys.

Demografinis vakuumas ir socialinis lūžis

Mokslininkai kelia hipotezę, kad neolito laikotarpio nuosmukis sukūrė savotišką „demografinį vakuumą“. Ši tuštuma leido naujoms populiacijoms plėstis į anksčiau užimtas teritorijas. Šis procesas sutapo su megalitinių kapaviečių statybos pabaiga, kuri, kaip teigia F. Seersholmas, tiesiogiai siejasi su jas stačiusių žmonių išnykimu.

Šis tyrimas keičia mūsų supratimą apie senovės Europos demografiją. Nors maro vaidmuo išlieka diskusijų objektu, bendras ligų poveikis kartu su socialiniais pokyčiais galėjo tapti lemiamu veiksniu, pakeitusiu žemyno gyventojų struktūrą. Būsimi tyrimai, analizuojantys platesnį kapaviečių spektrą, padės tiksliau nustatyti, ar šis demografinis lūžis buvo susijęs su vienu konkrečiu įvykiu, ar su ilgalaikiu aplinkos ir sveikatos krizių deriniu.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Sciencedaily.com | Wed, 08 Ju] Ancient DNA reveals the mysterious collapse of Europe's megalith builders
  2. [2] [Arkeonews.net | Mon, 20 Ap] Ancient DNA Study Reveals Mysterious 5,000-Year Population Collapse in Neolithic Europe
  3. [3] [Zmescience.com | Wed, 22 Ap] DNA From a 5,000-year-old Tomb Reveals the Plague Might Have Wiped out Europe's First Farmers