Rytų Azijos mokslo proveržis: kaip Kinija, Japonija ir Pietų Korėja keičia pasaulinį balansą

Pasaulinė mokslinių tyrimų arena išgyvena esminius pokyčius, kuriuose Rytų Azijos valstybės demonstruoja spartų augimą. Remiantis „Nature Index“ 2026 m. reitingais, Kinija toliau didina atotrūkį nuo kitų valstybių: jos mokslinis indėlis 2024–2025 m. laikotarpiu išaugo 22 proc. Tai gerokai lenkia kitas dešimtuko šalis ir įtvirtina šalies lyderystę.

Tuo pat metu Japonija ir Pietų Korėja, užimančios atitinkamai penktąją ir septintąją vietas, taip pat demonstruoja solidžius rezultatus. Abi šalys fiksavo beveik 10 proc. mokslinės produkcijos augimą, vertinamą pagal „Share“ metriką, kuri seka autorių afiliacijas moksliniuose straipsniuose. Šis augimas yra spartesnis nei daugelio Vakarų valstybių, įskaitant Jungtines Amerikos Valstijas, Vokietiją ir Jungtinę Karalystę.

Japonijos strateginis posūkis: „Mokslas visuomenei“

Japonijos sėkmę tyrėjai sieja su fundamentaliu požiūrio į mokslą pasikeitimu. Anksčiau Japonijos mokslo sistema buvo kritikuojama dėl izoliuotumo ir lėto prisitaikymo, kai universitetai veikė tarsi uždaros akademinės enklavos, stokojančios bendradarbiavimo su pramone.

Pasak mokslininkės Kotani, viskas pasikeitė, kai politikos formuotojai uždavė klausimą, kokia yra tikroji mokslo paskirtis. „Atsakymas buvo ne mokslininkai. Tai buvo visuomenė“, – teigia ji. Ši nuostata paskatino tarpdiscipliniškumą, nes, kaip pabrėžia Kotani, „visuomenės problemų neįmanoma išspręsti pasitelkus tik vieną discipliną“.

Šią strategiją įtvirtino 2017 m. pradėta „Designated National University Corporation System“, suteikusi atrinktiems universitetams daugiau autonomijos, leidusi steigti atskalūnes įmones ir siūlyti konkurencingus atlyginimus užsienio talentams. 2023 m. Japonija įsteigė 10 trilijonų jenų (apie 63 mlrd. JAV dolerių) vertės fondą, siekdama pritaikyti JAV modelį ilgalaikiam mokslinių tyrimų finansavimui. Visgi, kaip pripažįsta Kotani, „mūsų iššūkis išlieka internacionalizacija“.

Pietų Korėjos pramoninis modelis

Pietų Korėjos mokslo sistema yra glaudžiai susieta su šalies pramonine strategija. Pasak King’s College London tarptautinių santykių tyrėjo Ramón Pacheco Pardo, „tai visa ekosistema“. Pietų Korėjos moksliniai tyrimai yra neatsiejami nuo pažangiosios gamybos ir technologijomis grįsto eksporto.

Šis modelis yra itin orientuotas į verslo sektorių: 2024 m. duomenimis, net 81 proc. visų mokslinių tyrimų ir plėtros išlaidų šalyje teko privačioms įmonėms. 2023 m. Pietų Korėja moksliniams tyrimams skyrė beveik 5 proc. savo bendrojo vidaus produkto – tai antras pagal dydį rodiklis tarp visų EBPO narių po Izraelio. KAIST universiteto technologijų politikos tyrėja So Young Kim pažymi, kad toks požiūris yra istoriškai įsišaknijęs šalies pramoninėje politikoje, o dabartinis laikotarpis rodo globalų pramoninės politikos atgimimą.

Europos infrastruktūrinis pranašumas

Nors Rytų Azijos valstybės demonstruoja spartų augimą, Europa išlaiko konkurencingumą per aukščiausio lygio mokslinę infrastruktūrą. Pavyzdžiui, Europos XFEL (X-ray Free-Electron Laser) įrenginyje atlikti tyrimai leidžia tiksliai kalibruoti teorinius modelius su eksperimentiniais duomenimis.

Naudodami „DiPOLE“ lazerį, mokslininkai pademonstravo, kad standartiniai elektronų dujų modeliai gali pervertinti plazmono energiją šiltoje tankioje aliuminio būsenoje iki 25 proc. (apie 8 elektronvoltus). Pasak dr. Thomaso Prestono iš Europos XFEL, šie matavimai yra pakankamai tikslūs, kad būtų galima aiškiai atskirti konkuruojančius teorinius modelius. Tokie tyrimai yra kritiškai svarbūs siekiant suprasti energijos perdavimą planetų gelmėse ar lazerinės sintezės procesus.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Wed, 10 Ju] Nature Index 2026 Research Leaders rankings: are China’s East Asian neighbours keeping pace with it?
  2. [2] [Esa.int | 2026-06-23] Paxi and the European Space Agency
  3. [3] [Phys.org | 2026-06-23] Experiment upends beliefs on how electrons actually behave in warm dense matter
  4. [4] [Nature.com | 2026-06-23] Europe as science superpower: what it will take to rival the US and China
  5. [5] [Nature.com | 2026-06-18] Brexit tore apart European science — now the research rifts are healing