Klinikinių tyrimų duomenys rodo: beveik 90 % pacientų, kurių imuninė sistema sureagavo į personalizuotą mRNA vakciną, išgyveno iki šešerių metų po gydymo. Ši technologija, išgarsėjusi kuriant COVID-19 vakcinas, dabar tampa svarbiu įrankiu kovojant su sunkiai įveikiamais navikais.
Šešerių metų stebėjimo rezultatai
Memorial Sloan Kettering vėžio centro (MSK) mokslininkai pristatė ilgalaikius pirmojo etapo klinikinio tyrimo duomenis, kurie suteikia vilties sergantiems kasos vėžiu. Ši liga pasižymi itin mažu penkerių metų išgyvenamumo rodikliu – jis siekia vos 13 %, remiantis 2026 m. Amerikos vėžio draugijos (American Cancer Society) statistikos ataskaita. Tyrimo metu naudota autogene cevumeran vakcina – individualizuotas preparatas, sukurtas pagal konkretaus paciento naviko ląstelių genetinę informaciją.
Signalas aiškus.
Donna Gustafson, pirmoji pacientė, įsitraukusi į šį tyrimą dar 2019 m. pabaigoje, šiandien yra 72-ejų ir gyvena pilnavertį gyvenimą. Jos patirtis tapo svarbiu atspirties tašku, leidžiančiu mokslininkams tęsti darbus. Šiuo metu „Genentech“ kartu su „BioNTech“ vykdo globalų antrojo etapo klinikinį tyrimą, kuriame dalyvauja didesnė pacientų grupė tiek MSK, tiek kitose pasaulio klinikose.
Imuninės sistemos „superkrovimas“
Personalizuotas požiūris leidžia sukurti vakciną, kuri tiksliai atpažįsta paciento naviko ypatumus. Laboratoriniai tyrimai su pelėmis rodo, kad mRNA technologija gali sustiprinti imunoterapijos poveikį, tačiau klinikinėje praktikoje svarbiausia – greitis, kuriuo organizmas sugeba mobilizuoti gynybines ląsteles. Kai kuriais atvejais, kaip rodo ankstyvieji stebėjimai, būtent ši greita reakcija į vakciną yra susijusi su geresniais ilgalaikiais rezultatais.
Visgi, ne visi pacientai reaguoja vienodai. Kai kurie asmenys turi didesnį „liekamųjų ligų“ kiekį – mikroskopines vėžio ląsteles, kurios išlieka po pirminio gydymo. Būtent šių ląstelių eliminavimas prieš joms sugrįžtant yra pagrindinis vakcinų kūrėjų tikslas.
Technologijos ribos ir ateities perspektyvos
Nors rezultatai atrodo daug žadantys, mokslininkai pabrėžia, kad tai vis dar yra tiriamasis gydymas. „Reuters“ praneša, kad nepaisant JAV finansavimo mažinimo, mRNA technologijos plėtra vėžio gydyme išlieka prioritetine kryptimi. Šiuo metu vykdomi tyrimai siekia atsakyti į klausimą, ar šios vakcinos gali tapti universaliu „nuo lentynos“ prieinamu gydymo būdu, ar kiekvienu atveju išliks būtinybė kurti individualų preparatą.
Artimiausiais metais gauti antrojo etapo tyrimų duomenys parodys, ar pirminio etapo sėkmė išlieka stebint didesnes ir įvairesnes pacientų grupes. Tai padės nustatyti, kokie biologiniai veiksniai lemia geriausią atsaką į vakciną ir kaip šį gydymą būtų galima integruoti į standartinę onkologinę priežiūrą.
Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.
