Klimato jautrumas: žemo atšilimo scenarijus tampa nepagrįstas

Naujausi moksliniai tyrimai, apjungiantys įvairius duomenų šaltinius, rodo, kad tikimybė, jog ilgalaikis klimato jautrumas anglies dioksido koncentracijos padvigubėjimui bus mažesnis nei 2 °C, neviršija 5 procentų. Tai reiškia, kad žmonija nebegali tikėtis, jog žemas klimato jautrumas suteiks daugiau laiko kovoti su klimato kaita.

Susiaurintas pasitikėjimo intervalas: 2,3–4,7 °C

Ankstesnėje penktojoje Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) ataskaitoje „tikėtinas“ klimato jautrumo diapazonas buvo nustatytas su mažiausiai 66 proc. tikimybe, kaip teigiama „The Conversation“. Tačiau dabar, sujungus paleoklimato duomenis, tiesioginius stebėjimus ir klimato modelių palyginimus, mokslininkai, remdamiesi „Carbon Brief“ duomenimis, nustatė, kad su 90 proc. tikimybe pusiausvyros klimato jautrumas (ECS) yra tarp 2,3 ir 4,7 °C. Už šio diapazono ribų, pasak to paties šaltinio, yra mažiau nei 5 proc. tikimybės, kad jautrumas bus mažesnis nei 2 °C, ir 6–18 proc. tikimybės, kad jis viršys 4,5 °C. Šis susiaurėjimas siunčia aiškų signalą: žemo atšilimo scenarijai yra vis mažiau tikėtini.

Ne tik modeliai: paleoklimato ir stebėjimų sintezė

Nuo 2000-ųjų ECS vertinimai nebėra grindžiami vien tik klimato modeliais, pabrėžia „Carbon Brief“. Tyrėjai dabar naudoja tris nepriklausomas įrodymų linijas: istorinius temperatūros pokyčius, tolimųjų laikotarpių klimato rekonstrukcijas (paleoklimatologiją) ir fizinių grįžtamojo ryšio procesų analizę. Kiekviena iš šių linijų atskirai pateikia panašias ribas, o jų suderinimas leidžia susiaurinti bendrąjį diapazoną. Net jei būtų pašalinta kuri nors viena įrodymų linija arba pakeista statistinė metodika, „atsparus“ efektyvus jautrumo intervalas išliktų tarp 2,0 ir 5,7 °C, teigia „Carbon Brief“. Tai rodo metodo patikimumą ir rezultatų tvirtumą.

Rizika 4,5 °C: beveik penktadalis tikimybės

Jei anglies dioksido (CO₂) koncentracija atmosferoje padvigubėtų nuo priešindustrinio lygio ir išliktų tokia, yra iki 18 proc. tikimybės, kad globali temperatūra pakils 4,5 °C, ir ne daugiau kaip 5 proc. tikimybės, kad ji viršys 5,7 °C, nurodo „The Conversation“. Tai reiškia, kad pasikliauti žemu klimato jautrumu, siekiant išlaikyti Paryžiaus susitarimo tikslą – apriboti atšilimą iki „gerokai žemiau“ 2 °C ir „siekti“ 1,5 °C – dabar yra dar rizikingesnė strategija nei anksčiau. Žemas atšilimo scenarijus nebegali būti laikomas saugos buferiu.

Palydovų duomenys pridės tikslumo

Ateityje klimato modelių tikslumą dar labiau padidins palydoviniai duomenys. Nuo 2026 m. birželio 10 d. Europos vidutinio laikotarpio orų prognozavimo centro (ECMWF) integruotoje prognozavimo sistemoje (IFS) bus asimiliuojami „EarthCARE“ misijos debesų profiliavimo radaro duomenys. Tai bus pirmas kartas, kai kosminis debesų radaras bus operatyviai integruotas į pasaulinę orų prognozavimo sistemą, praneša ESA. Tokia stebėjimo kokybė leis greičiau tikslinti modelių debesų grįžtamojo ryšio parametrus, kurie šiuo metu yra didžiausias ECS neapibrėžtumo šaltinis.

Kai paleoklimato duomenys sutampa su šiuolaikinėmis stebėjimų serijomis, o modeliai, rodantys aukštą jautrumą, pervertina būsimą atšilimą, pasitikėjimas susiaurėjusiu intervalu auga. Tai ne vieno metodo, o skirtingų fizikos sričių konvergencijos rezultatas, rodantis tą patį atšilimo diapazoną. Artimiausi metai parodys, ar debesų duomenys leis dar labiau susiaurinti šią ribą, ar atskleis naujus, iki šiol nepastebėtus grįžtamojo ryšio mechanizmus, kurie dabar slepia neapibrėžtumą.

Šaltiniai

  1. [1] [Carbonbrief.org | Wed, 22 Ju] Guest post: Why low-end ‘climate sensitivity’ can now be ruled out
  2. [2] [Theconversation.com | Wed, 22 Ju] Just how sensitive is the climate to increased carbon dioxide? Scientists are narrowing in on the answer
  3. [3] [Esa.int | 2026-06-27] A first: EarthCARE cloud data sharpen weather forecasts