NATO tikisi, kad JAV karių išvedimas iš Europos užtruks kelerius metus: prasideda sudėtingas jėgų balanso perskirstymas

Briuselis – NATO karinė vadovybė ramina, kad artimiausiu metu nesiims skubotų papildomų JAV pajėgų mažinimo veiksmų, tačiau pripažįsta: prasidedantis transatlantinis virsmas truks kelerius metus. Europos sąjungininkams teks skubiai stiprinti savo pajėgumus, kad užpildytų atsiveriančias saugumo spragas.

NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas, JAV karinių oro pajėgų generolas Alexus Grynkewichas Briuselyje žurnalistams patvirtino, kad JAV pajėgų perkėlimas bus laipsniškas procesas. „Turėtume tikėtis JAV pajėgų perskirstymo laikui bėgant, kai [Europos] sąjungininkai sukurs savo pajėgumus“, – teigė generolas, pridurdamas, kad šis „tęstinis procesas“ užtruks „kelerius metus“.

Sprendimas išvesti maždaug 5 000 karių iš Vokietijos buvo susietas su politine įtampa – JAV prezidentas Donaldas Trumpas šį žingsnį argumentavo augančiu nusivylimu Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo išsakyta kritika dėl JAV strategijos kare Irane. Nors šis žingsnis paliečia tik apie 3 procentus iš maždaug 80 000 šiuo metu Europoje dislokuotų Amerikos karių, jo sukeltos bangos verčia Aljansą iš esmės peržiūrėti savo gynybos architektūrą.

„Iš Europos bus išvesta 5 000 karių“, – sakė A. Grynkewichas, kartu siekdamas išsklaidyti tiesiogines baimes: „Norėčiau pabrėžti, kad šis sprendimas neturi įtakos mūsų regioninių planų vykdymui.“ Vis dėlto, nepaisant raminančių pareiškimų, praktinis šio sprendimo poveikis bus juntamas visame žemyne.

---

Geopolitinis kontekstas ir pažeidžiamas rytinis flangas

Didžiausią nerimą Europos sostinėse kelia potencialus saugumo vakuumas. Nors Maskva neigia bet kokius ketinimus pulti, europiečiai baiminasi, kad skubotas JAV karių ir ginkluotės atsitraukimas gali palikti žemyną pažeidžiamą Rusijos karinės agresijos atžvilgiu.

Šį nerimą sustiprina ir strateginė geografija. Analitinio centro „Defense Priorities“ karinės analizės direktorė Jennifer Kavanagh įspėja, kad JAV kontingento mažinimas „galėtų paveikti JAV dislokaciją ir Baltijos valstybėse“, kadangi būtent Lenkijoje esančios JAV pajėgos atlieka kritinį vaidmenį remiant ir aprūpinant karius Baltijos šalių regione.

Šiame kontekste išryškėja ir platesnės karinių simuliacijų pamokos. Neseniai leidinyje Foreign Policy aprašytas 2025 m. gruodžio mėnesį vykęs karinis žaidimas, kuriame buvo imituojamas Rusijos puolimas prieš NATO. Šio žaidimo dalyvis, atlikęs „raudonųjų“ (Rusijos) pajėgų vado vaidmenį, atskleidė esminę Aljanso dilemą:

> „Sprendimų paralyžius ir pasidalijimas tarp aljanso narių buvo lengvai išnaudojami.“

Simuliacijos scenarijus rėmėsi prielaida, kad po hipotetinių paliaubų Ukrainoje 2026 m. vasarą, Maskva pasiūlo Berlynui ekonominį bendradarbiavimą, kartu eskaluodama grasinimus Baltijos šalims. To paties karinio žaidimo dalyvio vertinimu, jei JAV bent 48 valandoms liktų nuošalyje, o Vokietijos politinė vadovybė sudvejotų, gynyba galėtų sugriūti. Rusijos vado vaidmenį atlikęs analitikas pabrėžė:

> „Fundamentali NATO problema yra ta, kad karinio scenarijaus, susijusio su viena ar keliomis Baltijos šalimis, atveju Rusija jau turės didelį karių skaičių tame regione. NATO, 2026 m. duomenimis, jo neturi.“

Ši analizė rodo, kad bet koks realus ar net suvokiamas JAV įsipareigojimų susilpninimas didina riziką. Kaip perspėjo simuliacijos dalyvis, jei Europos kariniai pajėgumai bus silpniausiame taške Rusijos jėgos atžvilgiu, Europa įžengs į pavojingiausią laikotarpį, o Kremlius gali bandyti „sunaikinti NATO, bet išlaikyti amerikiečius nuošalyje“ – t. y. diskredituoti Aljansą ir neleisti jam užkirsti kelio Rusijai diktuoti naują saugumo tvarką.

---

Paieškos, kuo pakeisti JAV pajėgas: misija (ne)įmanoma?

Reaguodamos į JAV sprendimą, 32 NATO narės pavedė generolui A. Grynkewichui rasti europietiškų pakaitalų išvedamiems kariams ir karinei technikai. Tai itin jautri užduotis, kurią neoficialiai patvirtino du NATO diplomatai ir su situacija susipažinęs šaltinis. Kol kas lieka neaišku, ar šie pakeitimo klausimai bus sprendžiami per įprastą NATO ketverių metų gynybos planavimo ciklą, ar bus ieškoma skubesnių sprendimų.

Didžiausias iššūkis – ne patys kariai, o specifinė ginkluotė. JAV sprendimas apima ne tik rotacinių pajėgų atšaukimą (pavyzdžiui, buvo atšauktas 4 000 karių iš 1-osios kavalerijos divizijos 2-osios šarvuotosios brigados kovinės grupės dislokavimas Lenkijoje), bet ir itin svarbių pajėgumų naikinimą. Likusius 1 000 karių iš Trumpo paskelbto plano sudaro specializuoto Tolimojo nuotolio raketų (ginkluotų „Tomahawk“ raketomis) dalinio Vokietijoje panaikinimas.

Pasak J. Kavanagh, nors pakeisti pačius JAV karius europiečiais būtų galima vėliausiai per metus, sunkiąją techniką, tokią kaip tankai ir šarvuočiai „Stryker“, artimiausiu metu pakeisti identiškais pajėgumais bus kur kas sunkiau. Tuo tarpu minėto raketų dalinio Vokietijoje pakeitimas analogiškais Europos pajėgumais gali užtrukti net iki penkerių metų.

---

Naujasis transatlantinis balansas

A. Grynkewichas pabrėžia, kad Europos konvencinės gynybos stiprinimas vyks „tęsiant kritinę Amerikos galimybių paramą, kuri yra koreguojama“. Tai reiškia, kad Europa ir toliau liks priklausoma nuo JAV strateginių elementų: vadovavimo ir valdymo sistemų, palydovinės žvalgybos, ryšių, strateginių bombarduotojų bei branduolinio skydo.

„Kai Europos aljanso pamatas sustiprės, tai leis JAV sumažinti savo buvimą Europoje ir apsiriboti tik tų kritinių pajėgumų teikimu, kurių sąjungininkai dar patys negali užtikrinti“, – aiškino generolas.

Šiuo metu NATO vadovybė ramina, kad staigaus pajėgų vakuumo nebus. „Mūsų dislokacijos iki šiol yra viskas, kas buvo paskelbta – tai viskas, ko artimiausiu metu tikiuosi“, – antradienį teigė A. Grynkewichas.

Vis dėlto ilgalaikė kryptis aiški: JAV reikalauja, kad Europa prisiimtų didesnę finansinę ir karinę naštą. Šis pajėgų perskirstymas žymi naują transatlantinių santykių erą, kurioje Europos gebėjimas greitai investuoti į savo gynybą taps lemiamu veiksniu siekiant išlaikyti patikimą atgrasymą prieš rytų kaimynę. Kaip fikcinis personažas pulkininkas Nicholsonas pastebėjo klasikinėje juostoje „Tiltas per Kvai upę“:

> „Staiga supranti, kad esi arčiau pabaigos nei pradžios.“

Europos saugumo architektūrai ši „pabaiga“ reiškia dešimtmečius trukusios visiškos priklausomybės nuo JAV pėstininkų eros pabaigą ir skubią naujos, savarankiškesnės gynybos eros pradžią.

Šaltiniai

  1. [1] [foreignpolicy.com | 2026-05-20] I Was the Russian Commander in a War Game. This Is How I Defeated NATO. (Foreign Policy)
  2. [2] [reuters.com | Tue, 19 Ma] NATO expects US troop cuts from Europe to take years - Reuters
  3. [3] [politico.eu | Tue, 19 Ma] NATO’s top commander downplays US troop withdrawal - politico.eu