„NATO 3.0“ era: JAV inicijuoja pajėgų Europoje peržiūrą ir reikalauja „kietosios linijos“ aljanso
JAV gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas ketvirtadienį Briuselyje, NATO gynybos ministrų susitikime, oficialiai paskelbė apie pradedamą išsamią JAV karinių pajėgų, jų dislokavimo vietų ir bazavimosi Europoje peržiūrą. Šis šešis mėnesius truksiantis procesas žymi fundamentalų lūžį transatlantiniuose santykiuose – Vašingtonas siekia „negrįžtamai“ perleisti pagrindinę atsakomybę už žemyno gynybą patiems europiečiams.
Strateginis posūkis: nuo „popierinio tigro“ prie „NATO 3.0“
P. Hegsetho retorika NATO būstinėje buvo bekompromisė. Jis pristatė „NATO 3.0“ viziją – modelį, kuris turėtų transformuoti aljansą iš to, ką jis pavadino „popieriniu tigru“ ir „vienpusio eismo gatve“, į realią, kietosios linijos karinę sąjungą.
„NATO 3.0 yra po Šaltojo karo gimęs pripažinimas, kad aljansui reikia grįžti prie tikros kietosios linijos karinės sąjungos, turinčios realius karinius pajėgumus, galinčius atgrasyti čia pat, žemyne, ir prisiimti lyderystę konvencinėje Europos gynyboje“, – teigė JAV gynybos sekretorius.
Šis pokytis grindžiamas ne tik politine valia, bet ir milžiniškais finansiniais skaičiais. P. Hegsethas informavo, kad 2027 metais JAV į savo gynybą investuos 1,5 trilijono dolerių, kurdama „laisvės arsenalą“. Nors šis arsenalas pirmiausia skirtas Amerikos interesams, jis turėtų tarnauti kaip NATO stiprybės atrama, kol Europa stiprins savo autonomiją.
„Gėdinga“ praeitis ir griežtas vertinimas
Viena aštriausių vizito dalių tapo P. Hegsetho priekaištai dėl sąjungininkų elgesio Irano karo metu. Sekretorius „gėdingu“ pavadino kai kurių šalių sprendimą neleisti JAV pajėgoms naudotis bazėmis Europoje puolamosioms operacijoms vykdyti. Jo teigimu, toks prieigos ir skrydžių leidimų ribojimas sukėlė tiesioginį pavojų JAV kariams.
Būsimoji pajėgų peržiūra nebus tik formalumas. P. Hegsethas atvirai įspėjo: „Tai peržiūra, kurią kai kurios šalys sužlugdys, o kitos išlaikys puikiai“. Tai signalas, kad JAV karinis buvimas ateityje gali tiesiogiai priklausyti nuo konkrečių valstybių indėlio ir lojalumo bendriems strateginiams tikslams.
Mažėjantis JAV pėdsakas ir Europos „spragų lopymas“
Kol vyksta politinės diskusijos, JAV karinis pasitraukimas jau įgauna fizinį pavidalą:
* Pajėgų mažinimas: Pentagonas jau sumažino Europai priskirtų kovinių brigadų skaičių nuo keturių iki trijų, o iš Vokietijos išvedama 5 000 karių.
* Techninis pasitraukimas: Dar birželio 3 d. JAV signalizavo, kad krizės atveju nebetieks lėktuvnešių, paramos laivų ir naikintuvų, kurie anksčiau buvo laikomi savaime suprantama paramos dalimi.
* Politinė rizika: JAV respublikonų įstatymų leidėjai jau išreiškė nuogąstavimus, kad tokie žingsniai, įskaitant 4 000 karių dislokavimo Lenkijoje vėlavimą, siunčia „neteisingą signalą“ Vladimirui Putinui.
NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų vadas, amerikiečių generolas, jau rengia atsarginius planus, kaip Europa turėtų gintis pati, JAV prioritetus perskirstant link galimo konflikto su Kinija Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Kodėl tai svarbu?
Nors NATO generalinis sekretorius Markas Rutte JAV poziciją pavadino „visiškai priimtina“ ir pabrėžė, kad sąjungininkų išlaidos gynybai pernai augo 20 proc. (apie 90 mlrd. dolerių), situacija išlieka įtempta.
P. Hegsetho žinutė aiški: JAV nebėra pasirengusios toleruoti „nesveikos tarpusavio priklausomybės“. Europai tai reiškia ne tik būtinybę pirkti daugiau ginkluotės, bet ir prievolę iš esmės peržiūrėti savo saugumo architektūrą. Per artimiausią pusmetį vyksianti peržiūra parodys, kiek gilus bus JAV atsitraukimas ir ar Europa yra pajėgi užpildyti atsiveriančią galios tuštumą, kol „laisvės arsenalas“ telkiamas kitiems globaliems iššūkiams.