Mikroplastiko ir nanoplastiko dalelės nustatytoje žmogaus tarpslanksteliniuose diskose – vienoje lėčiausią metabolizmo turinčiose kūno struktūrose. Kinų mokslininkų komanda Nature leidinyje paskelbusiame tyrime, atliktame 2024 m. lapkričio – 2025 m. sausio mėn. 21 operuoto paciento atveju, aptiko nanoplastiką visose tryse tirtose tkėse: kraujuje, kauluose ir tarpslanksteliniuose diskose. Diskuose nanoplastiko koncentracija siekė iki 20,28 μg/g, o dviejų polimerų – PVC ir PA66 (nilono 6,6) – sudarė 78,2 % visos nanoplastiko masės.

Diskas – slėpinis kaupiklis

Tarpslanksteliai diskai neturi kraujagyslių, o jų metabolizmo greitis yra vienas lėčiausių organizme. Dėl to dalelės, į jas patekusios su kraujotaka, ten lieka ilgesnę nei kitose tkėse. Tyrimo duomenys rodo: beveik pusėje donorų (47,6 %) diskai akumulavo daugiau mikroplastiko nei kaulai ar kraujas. „Dėl avaskuliaros natūros ir labai lėto metabolizmo tarpslanksteliai diskai gali rodyti reikšmingesnį MNPs retencijos efektą nei kaulinė tinklė“, – paaiškina tyrėjai.

Rizika didesnė.

Skaičiuojamas kancerogeninis rizikos rodiklis (CCR) vidutiniškai siekė 9,7 × 10⁻⁶ ir neliko reguliavimo slenksties, tačiau diskų atveju jis buvo didžiausias – 3,8 × 10⁻⁵. Autoriai perspėja: cheminių rizikų skaičiavimai negali būti laikomi įrodymu, kad toksiškumo nėra; jie rodo, kad lėtai besikeičiantys audiniai gali tapti dalelių ilgalaikiais laikinais.

Smegenys – kita kaupimo erdvė

Atskirame darbe, paskelbtame Nature Health ir apimančiame 191 smegenų mėginį (156 glioma pacientų ir 35 sveikų donorų), mikro- ir nanoplastikas aptiktas 99,4 % navikų ir 100 % sveikų audinių atvejų. Gliomose koncentracija siekė iki 129 μg/g, sveikuose audiniuose medianė – 50,3 μg/g. Polimerų spektras skiriasi nuo diskų: smegenyse dominuoja PET, polietilenas, poliamidas ir PVC.

Laboratoriniuose eksperimentuose didesnis mikroplastiko paviršiaus plotas koreliuojo su greitesniu naviko ląstelių augimu. Priežastinis ryšys nenustatytas, bet signalas reikalauja dėmesio: „Tai ne reiškia, kad mikroplastikas sukelia vėžį, bet kelia klausimus apie jo įtaką ligos progresavimo greičiui“, – nurodo Medical Xpress santraukoje.

Metodų harmonizavimas dar neįvykdytas

Abiejų tyrimų stiprybė – didelės imtis ir tikslūs instrumentai (Py-GC/MS, LDIR, SEM). Tačiau juos sunkiai palyginti tiesiogiai: skirtingos analizės ribos (Raman – 1–5000 μm, Py-GC/MS – nanoplastikui), o tarpmetodinis tikslumas dar nevaliduotas. Nature autoriai patys vadina išvadas „hipotezę formuojančiomis“ ir reikalauja didesnių kohortų bei mechanistinio patvirtinimo.

Reguliavimas atsilieka. JAV EPA duomenimis, į plastiką įdedama daugiau nei 16 000 cheminių medžiagų, bet griežtų ribų žmogaus organizme kaupiamoms dalelėms dar nėra. Chicago Tribune apibendrina: „Mikroplastikas lieka žmonių ir gyvūnų organizmuose, bet reguliavimas vis dar toli“.

Pirmieji didesnių kohortų ir ilgaamžių stebėjimo duomenys, kurie leis susieti smegenų plastiko krovą su klinikiniais išvadais, laukiami artimiausiais metais.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Fri, 03 Ju] Microplastics and nanoplastics in matched human blood, bone, and intervertebral discs: Accumulation patterns and risks
  2. [2] [Medicalxpress.com | Tue, 28 Ap] Microplastics turn up in nearly every human brain sample, including healthy tissue
  3. [3] [Chicagotribune.com | Sun, 21 Ju] Microplastics linger inside people and animals, multiple studies show. But regulation is still far off.
  4. [4] [Nature.com] Bioaccumulation of microplastics in decedent human brains | Nature Medicine
  5. [5] [Hscnews.unm.edu] UNM Researchers Find Alarmingly High Levels of Microplastics in Human Brains – and Concentrations are Growing Over Time