Nuo 300 mln. dolerių vertinimo dar iki produkto paleidimo iki 7,5 mlrd. dolerių vertinimo vos per kelis mėnesius – tokiais skaičiais vasaros pradžioje rinka matuoja AI startuolių pažadus. Trys ryškūs atvejai rodo, kad investuotojai pasirengę brangiai pirkti dar neįrodytas vizijas, tačiau kiekviena istorija remiasi vis kitokiu pagrindu.
„Elorian“: 300 mln. vertinimas, nulis produkto
Buvęs „DeepMind“ tyrėjas Andrew Dai pritraukė investuotojų dėmesį dar prieš išleisdamas pirmąjį produktą. Jo startuolis „Elorian“ buvo įvertintas 300 mln. dolerių pradiniame etape – tai agresyvesnis vertinimo ir kapitalo santykis nei „Thinking Machines“, surinkusios vieną didžiausių istorijoje raundų.
Dai siekia vizualinio dirbtinio intelekto proveržio. „Modeliai puikiai sprendžia matematiką, fiziką, programuoja – bet vizualinis supratimas ir samprotavimas tebėra labai netolygūs, “ – sakė jis. „„Elorian“ nori kurti modelius, artėjančius prie vizualinio AGI. “
Įkūrėjas sąmoningai rinkosi strateginius investuotojus – tokius kaip „Nvidia“ ir „Menlo Ventures“ – užuot sutikęs su dar didesniais vertinimo pasiūlymais. Tai rodo, kad greitis ir giluminė kompetencija šiandienos AI lenktynėse svarbesni nei nominali kaina. Vis dėlto rinkai kol kas tenka patikėti vien įkūrėjo vizija: veikiančio produkto nėra, o pajamų – juo labiau.
„Periodic Labs“: milijardinis vertinimas, nulis mokslinių atradimų
„Periodic Labs“ istorija vertinimų skalėje išsiskiria dar labiau. 2025 m. rugsėjį įkurta startuolis, gimęs iš buvusio „OpenAI“ tyrėjo, prisidėjusio prie „ChatGPT“ kūrimo, ir „Google“ medžiagų atradimų AI vadovo, iškart pritraukė 300 mln. dolerių pradinio kapitalo. Po kelių mėnesių jau sklandė pranešimai apie sandorį, kuriuo įmonė būtų vertinama maždaug 7,5 mlrd. dolerių – beveik šešis kartus daugiau nei pradinis etapas.
Lieka neatsakytas esminis rinkos klausimas: ką startuolis iš tiesų sukūrė? Kol kas „Periodic Labs“ nėra paskelbusi nė vieno mokslinio atradimo, recenzuojamo straipsnio ar patento. Vietoj to investuotojams siūloma „molekulių paieškos variklio“ idėja, kurianti kandidatus pagal norimas savybes – anglies surinkimui ar puslaidininkiams – ir laboratoriją, kurioje robotai maišo miltelius ir degina krosnyse. Įmonės mokslinėje patariamojoje taryboje yra Nobelio premijos laureatas, tačiau tai dar nereiškia rezultatų.
Stebėtojai primena, kad „Periodic Labs“ pirmtakas – autonominė laboratorija Berklyje – fiksavo „21 eksperimentą per dieną, 41 junginį per 17 dienų“. Tuo tarpu „Periodic“ tokių išmatuotų duomenų kol kas nepateikė, o patys įkūrėjai pripažįsta: „Žinosime, kad pavyko, jei viršysime 135 Kelvinus. “ Kitaip tariant, superlaidumas dar nėra pasiektas.
Ši spraga tarp pažado ir įrodymo yra dar ryškesnė, kai analitikai primena, kad per 90 % medžiagų eksperimentų baigiasi nesėkme, o vertingiausi duomenys – nesėkmių – publikuojami itin retai. Neolaboratorijų ekonomika remiasi prielaida, jog tokią uždarą informaciją galima gaminti masiškai ir paversti konkurencine tvirtove. Tačiau kol nematyti nei sintezės rezultatų, nei aiškios linkmės, 7,5 mlrd. dolerių žyma pirmiausia atspindi lūkesčius dėl talento ir duomenų strategijos, o ne apčiuopiamą naudą.
„Cambridge Aerospace“: gynyba prieš dronus ir 140 mln. kontraktų
Kitoje spektro pusėje – gynybos startuolis „Cambridge Aerospace“, kuris artėja prie 300 mln. dolerių investicijų pritraukimo, vertinant įmonę 3,4 mlrd. dolerių. Skirtingai nuo AI laboratorijų, jis jau turi daugiau nei 140 mln. dolerių pasirašytų sutarčių ir, nutekinto susirašinėjimo duomenimis, apie 5 mlrd. dolerių potencialių užsakymų vamzdyne.
Įmonė kuria priešdronines gynybos sistemas „Skyhammer“ – atsaką į pigių dronų, tokių kaip „Shahed“, grėsmę. Jos vadovas Barrett anksčiau yra pastebėjęs, kad „milijoninės vertės raketa prieš „Shahed“ nėra tvarus sprendimas“. Finansavimas padėtų didinti gamybos tempą iki „šimtų per mėnesį“, tačiau konkretūs pajėgumai kol kas neskelbiami.
Šis atvejis išsiskiria aiškesne paklausa – NATO šalių poreikis stiprinti oro gynybą, ypač po 2025 m. pratybų, kuriose JAV išbandė analogiškus „Helsing“ dronus, suteikia fiziškai apčiuopiamą rinkos pagrindą. Vis dėlto investuotojams tenka atsakyti į esminę klausimą – ar sutartys virs nuosekliomis pajamomis, o gamintojas spės pasiekti reikiamą mastą.
Aiškėjanti takoskyra
Nors visos trys istorijos priklauso vadinamajam „giluminio technologijų“ kapitalo srautui, jos atskleidžia esminę vertės suvokimo takoskyrą. „Periodic Labs“ siekia milijardinio vertinimo be vieno mokslinio atradimo, o „Cambridge Aerospace“ jau turi dešimtis milijonų sutarčių su vyriausybiniais klientais – šis skirtumas rodo, kad rizikos kapitalas pradeda atidžiau žiūrėti, ar už pažado slypi reali paklausa, ar vien talento rinkimo strategija.
Toliau rinkai svarbiausia stebėti ne vien bendrą kapitalo tekėjimą, bet ir tai, ar „Periodic Labs“ paskelbs pirmąjį patikrinamą rezultatą, o „Cambridge Aerospace“ pademonstruos gebėjimą gaminti šimtais vienetų per mėnesį. Būtent šie faktai nulems, ar dabartiniai vertinimai išsilaikys, ar virs dar vienu pavyzdžiu, kai lūkesčiai gerokai pralenkė realybę.
> Tai nėra investavimo patarimas.
