Pastarosiomis dienomis paskelbti du Lietuvos mokslo tarybos (LMT) kvietimai brėžia netikėtai plačią tyrimų amplitudę – nuo sostinės požemių istorijos iki individualizuoto gydymo ateities. Tai ne atsitiktinumas, o signalas: nacionalinis mokslo finansavimas taikosi ir į gilias istorines šaknis, ir į aukštųjų technologijų frontą.
Arkikatedros sluoksniai ir molekuliniai parašai
Liepos 16-ąją LMT paskelbė kvietimą atverti Vilniaus arkikatedros istorijos sluoksnius. Formuluotė nėra atsitiktinė – ji nurodo tyrimus, kurie gali apimti tiek archeologinius kasinėjimus, tiek archyvinius dokumentus, tiek tarpdisciplininę pastato ir jo požemių analizę. Tai bandymas mokslo instrumentais perskaityti vieną sudėtingiausių Lietuvos istorijos tekstų.
Po penkių dienų, liepos 21-ąją, Taryba paskelbė kvietimą personalizuotos medicinos tyrimams. Čia žvilgsnis nukreiptas ne į praeitį, o į molekulinius parašus – tyrimai greičiausiai apims genetinių, baltymų ar metabolinių žymenų paiešką, leidžiančią gydymą pritaikyti konkrečiam pacientui, o ne statistiniam vidurkiui.
Platus spektras. Humanitariniai ir biomedicinos mokslai tame pačiame finansavimo cikle – gana retas vaizdas, rodantis, kad LMT sąmoningai vengia siaurų prioritetų varžtų.
Ne vien prioritetai – ir instrumentai
Kvietimai atspindi ne tik teminius pasirinkimus, bet ir pačios Tarybos architektūrą. LMT struktūroje veikia keli ekspertų komitetai, tarp jų – Humanitarinių ir socialinių mokslų bei Gamtos ir technikos mokslų komitetai. Arkikatedros kvietimas natūraliai remiasi pirmuoju, personalizuotos medicinos – antruoju. Ši dvejopa logika leidžia išlaikyti mokslinio vertinimo kokybę net tada, kai kvietimų temos yra iš skirtingų paradigmų. Tai reikšminga, nes paraiškų vertinimas lieka kolegialus, o ne biurokratinis.
Ką tai sako apie mokslo politiką
Du kvietimai nebūtinai rodo nuoseklų strateginį posūkį, tačiau jie atskleidžia dabartinio momento dinamiką. Viena vertus, valstybė rodo norą investuoti į paveldą, kuris formuoja tapatybę, ypač kai geopolitinė įtampa šį klausimą daro aštresnį. Kita vertus, investicijos į personalizuotą mediciną rodo, kad Lietuva siekia neatsilikti nuo globalių tendencijų, kur gydymas pagal vidurkį lėtai traukiasi iš klinikinių rekomendacijų.
Paraiškų srautas parodys, ar tyrėjų bendruomenė yra pasiruošusi šiems iššūkiams tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai.
