Liepos 19-ąją Indijos komanda 58-ojoje Tarptautinėje chemijos olimpiadoje (IChO) Taškente iškovojo keturis aukso medalius ir lygiomis su Kinija bei Vietnamu užėmė pirmąją vietą – tai geriausias šalies rezultatas per 27 dalyvavimo metus. Kartu su analogiška sėkme fizikos ir biologijos olimpiadose šis pasiekimas rodo ne atsitiktinumą, o sistemingai augantį Indijos mokslo talentų lygį.
Istorinis ketvertas Taškente
Iš viso Taškente varžėsi 363 moksleiviai iš 93 valstybių. Indijai atstovavo Debadatta Priyadarshi iš Bhubaneswaro, Harshitas Singhalas iš Mandi Gobindgarho, Kabeeras Chhillaras iš Delio bei Sandeepas Kuchi iš Haidarabado. Visi keturi grįžo su auksu – pirmą kartą šalies istorijoje.
Tai ne pavienis blykstelėjimas. Vos keliomis dienomis anksčiau Indijos komanda Tarptautinėje fizikos olimpiadoje (IPhO) iškovojo penkis aukso medalius ir taip pat įsitvirtino tarp geriausių pasaulio valstybių. O 37-ojoje Tarptautinėje biologijos olimpiadoje, vykusioje Vilniuje, visi keturi Indijos atstovai pelnė medalius – įskaitant vieną auksą.
Chemija ir inžinerija – ne priešprieša
Kabeeras Chhillaras, vienas chemijos olimpiados aukso medalininkų, vos prieš kelis mėnesius užėmė antrąją vietą visos Indijos mastu prestižiniame inžinerijos stojamajame egzamine „JEE Advanced 2026", surinkęs 329 balus iš 360 galimų. Dar anksčiau jis pasiekė tobulą 100 procentilių rezultatą „JEE Main 2026" teste.
Šis derinys – aukščiausias inžinerinių egzaminų lygis ir tarptautinė chemijos pergalė – griauna stereotipą, kad tiksliųjų mokslų olimpiados yra atskira kasta, nesusijusi su praktinėmis studijomis. Homi Bhabha mokslo švietimo centras (HBCSE), veikiantis prie Tata fundamentinių tyrimų instituto (TIFR), pabrėžia, kad nacionalinę olimpiadų programą remia Indijos Atominės energijos departamentas (DAE) bei Mokslo ir technologijų departamentas (DST). Tai ne entuziastų būrelis – tai valstybės finansuojama talentų ugdymo mašina.
Ne tik chemija: mokslo olimpiadų banga
Ministras pirmininkas Narendra Modi socialiniame tinkle „X" pasveikino abi komandas – tiek chemijos, tiek biologijos. Apie pastarąją jis rašė: „Didžiuojuosi Bhavyaa Gunwal, Soumiliu Maity, Nishitu Kalaniu ir Anmolu Kumaru už jų sėkmę olimpiadoje. Jie pademonstravo milžiniškas žinias molekulinės biologijos, biochemijos, gyvūnų fiziologijos, gyvūnų morfologijos ir sistematikos bei augalų kompiuterinės biologijos srityse."
Chemijos komandai skirtame įraše premjeras pavartojo platesnę frazę – Yuva Shakti (jaunimo jėga): „Indijos jaunimo jėga ir toliau ryškiai pasirodo pasauliniu mastu. Jų talentas, atsidavimas ir aistra mokslui privertė visą tautą didžiuotis. Tai taip pat įkvėps daugybę jaunų protų studijuoti ir tobulėti chemijoje."
Šie žodžiai nėra vien diplomatinė retorika – jie atspindi faktą, kad trys skirtingos olimpiados per kelias savaites davė aukščiausio lygio rezultatą. Tokia koncentracija rodo, kad Indijos mokslo švietimo sistema pasiekė fazę, kai talentai ima duoti vaisių ne pavieniui, o bangomis.
Nors olimpiadų medaliai patys savaime nėra mokslo politikos tikslas, jie yra ankstyvas indikatorius – šalies gebėjimo rengti pasaulinio lygio tyrėjus ateinančiam dešimtmečiui. TIFR ir HBCSE programų absolventai jau dabar pildo universitetų laboratorijas Indijoje ir užsienyje. Šių metų Taškento ir Vilniaus rezultatai tik patvirtina, kad vamzdynas veikia.
