Ląstelių senėjimas, dažnai vadinamas tiesiog „senėjimu“, yra sudėtingas procesas, turintis įvairiapusę biologinę, fiziologinę ir patologinę reikšmę. Nors šis procesas yra esminis embrionų vystymuisi, jo aktyvacija vyresniame amžiuje siejama su įvairiais lėtiniais susirgimais.

Senėjimo atlasai ir audinių aplinka

JAV Nacionalinių sveikatos institutų (NIH) suburtas Ląstelių senėjimo tinklas (SenNet) paskelbė pirmuosius savo atradimus, kurie padeda geriau suprasti, kaip senėjimas keičia žmogaus organizmą. Tyrėjų teigimu, nors ląstelių senėjimas yra fundamentalus senėjimo požymis, vis dar trūksta žinių apie tai, kur šios ląstelės kaupiasi ir kaip jos sąveikauja su aplinkiniais audiniais.

Šiuo metu SenNet kuria pirmąjį žmogaus senėjimo atlasą, apimantį smegenų, kepenų ir odos audinius. Šis projektas turėtų tapti pagrindu geriau suprasti senėjimo biologiją ir ateityje plėtoti intervencijas, padedančias mažinti senstančių ląstelių naštą.

Kraujo tyrimai kaip sveikatos rodiklis

Naujausi tyrimai, atlikti naudojant Sveikatos ir pensijų tyrimo (Health and Retirement Study) duomenis, rodo, kad ląstelių senėjimą galima kiekybiškai įvertinti naudojant RNR sekvenavimo duomenis iš kraujo mėginių. Mokslininkai nustatė, kad šie genų raiškos balai atspindi reikšmingus sveikatos pokyčius ir papildo jau egzistuojančius epigenetinio senėjimo biologinius žymenis.

Tyrimo duomenimis, senėjimo balai periferiniame kraujyje dažniausiai didėja su amžiumi. Pastebėta, kad aukštesni balai būdingi moterims ir asmenims, turintiems II klasės nutukimą. Be to, šie rodikliai yra susiję su paspartėjusiu epigenetiniu senėjimu, fiziologiniu disbalansu, gretutinėmis ligomis, kognityvinių funkcijų silpnėjimu ir mirtingumu.

Visgi mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai yra preliminarūs. Pavyzdžiui, nustatyta, kad mažumų grupių atstovai, sulaukę vyresnio amžiaus, pasižymi žemesniais ląstelių senėjimo rodikliais, kas prieštarauja pradinėms hipotezėms. Viena iš galimų prielaidų – vyresnio amžiaus mažumų grupių atstovai, dalyvavę tyrime, gali būti atsparesni ir sveikesni.

Mitochondrijų vaidmuo ir ląstelių pokyčiai

Moksliniai tyrimai taip pat gilinasi į molekulinius mechanizmus, kurie sukelia ląstelių senėjimą. Žinoma, kad DNR pažeidimai, oksidacinis stresas ir telomerų trumpėjimas yra pagrindiniai šio proceso veiksniai. Senstančiose ląstelėse dažnai stebimi mitochondrijų funkcijos sutrikimai, įskaitant pakitusį energijos metabolizmą ir sumažėjusį mitochondrijų kokybės kontrolės efektyvumą.

Šie pokyčiai skatina aktyvių deguonies formų gamybą ir uždegiminius procesus, kurie prisideda prie ląstelių ciklo sustojimo. Tyrėjai ieško būdų, kaip paveikti šiuos procesus – pavyzdžiui, tiriant medžiagas, kurios galėtų sumažinti oksidacinį stresą. Nors klinikiniai tyrimai išlieka svarbūs, populiacijos lygmens duomenys suteikia unikalių įžvalgų, kurių sunku pasiekti kontroliuojamose klinikinėse sąlygose.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Fri, 10 Oc] Gene expression composite scores of cellular senescence predict aging health outcomes in the Health and Retirement Study
  2. [2] [Nature.com | Mon, 04 Au] Hallmarks and mechanisms of cellular senescence in aging and disease
  3. [3] [Nature.com | Tue, 16 De] Mitochondrial dysfunction in cellular senescence: a bridge to neurodegenerative disease