Beveik du dešimtmečius trunkantys tyrimai rodo, kad jauno gyvūno kraujas gali atjauninti senstančius audinius, tačiau perėjimas nuo laboratorinių eksperimentų prie žmonių gydymo išlieka sudėtingas ir teisiškai ribojamas. Nors moksliniai duomenys patvirtina biologinį potencialą, JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) įspėja, kad klinikinė nauda vis dar nėra įrodyta.

Heterochroninė parabiozė – biologinis veidrodis

Mokslininkai jau seniai naudoja heterochroninės parabiozės metodą, kurio metu chirurginiu būdu sujungiamos jauno ir seno gyvūno kraujotakos sistemos. Šis procesas leidžia abiem organizmams dalytis bendru kraujo tiekimu, o rezultatai rodo, kad senos pelės, gavusios jauno kraujo, patiria audinių regeneracijos pagerėjimą, geresnę mitochondrijų funkciją ir sumažėjusį ląstelių senėjimo žymenų kiekį.

Signalas aiškus.

Kraujas veikia kaip organizmo senėjimo veidrodis ir moduliatorius. Jame esantys baltymai, metabolitai ir imuninės ląstelės gali tiek spartinti, tiek lėtinti senėjimo procesus. Priešingai nei jauninantys veiksniai, pro-senėjimo komponentai – uždegiminiai citokinai ir chemokinai – yra siejami su organų, ypač smegenų ir raumenų, funkcijų silpnėjimu.

Nuo pelių iki klinikinių ambicijų

Moksliniai tyrimai, paskelbti leidinyje Communications Biology, rodo, kad jaunas kraujas gali atjauninti ne tik smegenis, bet ir kepenis, raumenis bei širdį. Vis dėlto, tyrėjai pabrėžia, kad būtina išsiaiškinti, ar šie cirkuliuojantys veiksniai geba įveikti kraujo-smegenų barjerą ir ar jie gali atkurti neuronų sinapsinį aktyvumą gyvame organizme.

Klinikinis pritaikymas susiduria su dideliais iššūkiais. 2016 metais bendrovė „Ambrosia“ pradėjo vykdyti mokamus klinikinius tyrimus, kurių metu buvo naudojama jauna plazma, tačiau vėlesni įvykiai parodė, kad tokia praktika nėra pagrįsta. 2019 metais JAV Maisto ir vaistų administracija išplatino oficialų įspėjimą, nurodydama, kad nėra jokių įrodymų, jog jauno donoro plazmos infuzija gali išgydyti, palengvinti ar užkirsti kelią bet kokiai ligai.

Saugus kelias – plazmos skiedimas

Mokslininkai ieško alternatyvų, kurios būtų saugesnės nei tiesioginis kraujo perpylimas. 2020 metais atlikti eksperimentai parodė, kad paprastas seno pelių kraujo plazmos skiedimas fiziologiniu tirpalu ir albuminu gali sukelti panašų jauninantį poveikį, koks stebimas parabiozės metu. Šis metodas, vadinamas terapiniu plazmos mainų procesu, šiuo metu vertinamas kaip perspektyvi strategija neurodegeneracinių ligų gydymui.

Svarbu suprasti, kad kraujas yra sudėtinga sistema. Nors „Simons Foundation“ 2022 metų apžvalga patvirtina, kad parabiozės poveikis yra atkartojamas įvairiose laboratorijose, tai nereiškia, kad paprastas plazmos perpylimas yra stebuklingas vaistas. Tyrimai, kuriuose naudojami jauni mononukleariniai fagocitai, rodo, kad atminties pagerėjimas gali būti susijęs su specifinėmis imuninėmis ląstelėmis, o ne tik su bendru kraujo tūriu.

Ateities tyrimai turės atsakyti į klausimą, ar įmanoma tiksliai identifikuoti jauninančius veiksnius ir juos izoliuoti, išvengiant rizikos, susijusios su svetimo kraujo perpylimu. Kol kas mokslas orientuojasi į molekulinį lygmenį, siekdamas suprasti, kaip tiksliai kraujo komponentai moduliuoja smegenų veiklą ir ar šios žinios gali virsti saugiomis terapijomis žmonėms.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | 2026-07-09] Blood as the mirror and modulator of aging: mechanistic insights and rejuvenation strategies
  2. [2] [Nature.com | 2026-07-09] Rejuvenating the blood and bone marrow to slow aging-associated cognitive decline and Alzheimer’s disease | Communications Biology
  3. [3] [Spacedaily.com | 2026-07-09] For nearly two decades, researchers have been demonstrating in mice that the blood of a young animal, when surgically shared with an old one, can reverse signs of aging across nearly every tissue — heart, brain, muscle, liver, kidney — and the search for th
  4. [4] [Sciencedaily.com | 2026-07-09] Scientists reversed brain aging and memory loss in mice
  5. [5] [X.com] Learn how FDA’s Center for Biologics Evaluation and Research (CBER), responsible for regulation of the nation’s blood su