Kinijos vyriausybė oficialiai patvirtino ambicingą farmacijos pramonės plėtros strategiją, kuria siekiama iki 2030 metų paversti šalį pasauline biomedicinos galybe. Naujajame 15-ajame penkerių metų plane numatyta, kad inovatyvių vaistų sektorius kasmet augs daugiau nei po 20 proc., o Pekinas tiesiogiai konkuruos su JAV ir Europa dėl pirmaujančių pozicijų kuriant revoliucinius gydymo metodus.

Ambicija tapti inovacijų centru

Pekino paskelbtas dokumentas žymi esminį lūžį šalies strategijoje: Kinija nebėra patenkinta vien tik didžiausios pasaulyje vaistų gamybos bazės statusu. Pramonės ir informacinių technologijų ministerija kartu su Nacionaline plėtros ir reformų komisija bei dar aštuoniomis žinybomis nubrėžė kryptį, kuria Kinijos įmonės privalo trauktis iš „greito sekėjo“ (angl. fast-follower) modelio ir pereiti prie proveržio inovacijų. Pramonės analitikų vertinimu, šis planas atspindi platesnes šalies pastangas transformuotis į pasaulinį inovacijų centrą.

Vienas ryškiausių plano rodiklių – siekis, kad Kinijoje sukurti pirmieji savo klasėje (angl. first-in-class) vaistai sudarytų daugiau nei 25 proc. visų pasaulyje pasirodančių naujų preparatų. Tai reiškia, kad Kinijos farmacijos bendrovės turės ne tik kopijuoti ar tobulinti esamus mechanizmus, bet ir pasiekti proveržį tiriant visiškai naujus taikinius bei veikimo principus. Analitikai pastebi, kad toks tikslas privers įmones masiškai nukreipti išteklius iš pardavimų į mokslinius tyrimus ir plėtrą (MTEP). Nors tai gali trumpuoju laikotarpiu spausti pelno maržas, vidutinės trukmės perspektyvoje toks posūkis yra būtinas norint optimizuoti pramonės struktūrą.

Šis kokybinis šuolis grindžiamas jau sukauptu potencialu. Kinija išsikėlė tikslą iki 2030 m. tvirtai įsitvirtinti tarp pasaulinių lyderių biomedicinos tyrimų ir jų taikymo srityse, reikšmingai padidinant savo tarptautinę įtaką. Naujasis planas siekia, kad kiekybinis pranašumas – didelis kuriamų preparatų skaičius – virstų realiu dominavimu globalioje rinkoje.

Milžiniški skaičiai ir technologinis arsenalas

Kinijos vyriausybė nustatė labai konkrečius finansinius ir infrastruktūros rodiklius, kurie turėtų būti pasiekti iki 2030 metų. Planuojama, kad pagrindinių farmacijos įmonių pajamos viršys 3,5 trilijono juanių (apie 522,7 mlrd. JAV dolerių). Siekiant užtikrinti tokį mastą, biržose kotiruojamos bendrovės bus įpareigotos MTEP veiklai kasmet skirti vidutiniškai bent 10 proc. savo pajamų.

Strategijoje numatyti ir kiti ambicingi rodikliai:

* Bent penki Kinijoje sukurti vaistai privalo pasiekti didesnius nei 1 mlrd. JAV dolerių metinius pardavimus pasauliniu mastu.

* Šalyje turėtų veikti 50 farmacijos įmonių, kurių metinės pajamos viršija 10 mlrd. juanių.

* Planuojama suformuoti 20 pramoninių parkų, kurių kiekvieno metinė produkcija siektų bent 100 mlrd. juanių.

Toks mastas bus pasiekiamas ne tik plečiant gamybos pajėgumus, bet ir pasitelkiant pažangiausias technologijas. Dokumente nurodoma, kad Kinija spartins dirbtinio intelekto, kvantinių skaičiavimų, superkompiuterių ir skaičiuojamosios medicinos taikymą vaistų kūrimo procese. Be to, planuojama tyrinėti egzotiškus gamybos modelius, tokius kaip „ekstremali gamyba“, biogamyba ar net farmacijos produkcija kosmose. Kai inovacijų tempas susiduria su valstybės resursais, pramonės transformacija tampa nebe pasirinkimu, o sistemingu procesu.

Naujas nacionalinės ekonomikos pamatas

Pekinas aiškiai deklaruoja, kad biopharmaceutical pramonė turi paspartinti savo transformaciją į naująjį nacionalinės ekonomikos ramstį. Tai reiškia ne tik vaistų kūrimą, bet ir visos tiekimo grandinės skaitmeninimą bei išmaniųjų sistemų diegimą. Tikslas – sukurti precizinės medicinos sistemą, kuri užtikrintų visapusišką pagrindinių ligų prevenciją ir gydymą.

Investuotojams šis planas siunčia aiškų signalą apie prioritetines sritis, kurios greičiausiai sulauks didžiausio politinio ir kapitalo palaikymo: smegenų ir kompiuterio sąsajos, genų redagavimas, ląstelių terapija bei „organų lustuose“ (angl. organ-on-a-chip) technologijos. Tai ypač svarbu įmonėms, siekiančioms integruotis į globalias tiekimo grandines, nes Kinija kartu planuoja ir gilesnį tarptautinį bendradarbiavimą bei medicinos prietaisų sektoriaus plėtrą (siekiama patvirtinti bent 200 inovatyvių prietaisų).

Per artimiausius kelerius metus svarbiausias testas bus tai, kaip Kinijos bendrovėms pavyks komercializuoti savo tyrimų rezultatus ir pasiekti užsibrėžtą 20 proc. metinį inovatyvių vaistų sektoriaus augimą. Verslui toks fonas reiškia, kad konkurencija farmacijos sektoriuje taps dar aštresnė, o inovacinis spaudimas iš Rytų tik stiprės. Kai paslaugų ir produktų kokybė tampa pagrindiniu varžybų įrankiu, centrinio banko ar vyriausybės parama inovacijoms tampa ilgojo laikotarpio sėkmės garantu.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Globaltimes.cn | Fri, 18 Se] China unveils a new five-year plan for developing pharmaceutical industry
  2. [2] [Caixinglobal.com | Fri, 18 Se] China Targets 3.5 Trillion Yuan Pharmaceutical Industry by 2030
  3. [3] [Finance.biggo.com | Fri, 18 Se] China Unveils 15th Five-Year Plan for Pharmaceutical Industry, Targeting Over 20% Annual Revenue Growth in Innovative Drugs