Kinijos puslaidininkių importas pasiekė milžinišką mastą – šalis įsivežė integruotų grandynų už 424,33 mlrd. USD, o tai yra 10,1 % metinis augimas. Šis rodiklis įtvirtina mikroschemas kaip pačią svarbiausią šalies importuojamą prekę, lenkiančią net naftą ir kitas žaliavas. Siekdama apsaugoti šią gyvybiškai svarbią arteriją nuo išorinių trikdžių, Kinija sparčiai kuria kontroliuojamą aukštųjų technologijų logistikos ir gamybos infrastruktūrą.

Logistikos mazgai prie pat gamyklų

Puslaidininkiai yra viena trapiausių prekių pasaulinėje prekyboje, kuriai pakenkti gali net nežymus drėgmės ar statinės elektros svyravimas. Siekiant suvaldyti šią riziką, Kinijos bendrovė Kejie (logistikos padalinys, priklausantis Digital China Holdings) Shenzheno Nanshan rajone atidarė naują specializuotą puslaidininkių sandėlį. Kartu su jau veikiančiu centru Honkonge, šis tinklas apima daugiau nei 22 000 kvadratinių metrų plotą.

Strateginė šių objektų vieta parinkta neatsitiktinai. Artumas prie giliavandenių uostų, tarptautinių oro uostų ir pasienio kontrolės punktų leidžia pasiekti kritinį greitį. Atvykusios pasaulinės mikroschemų siuntos žemyninės Kinijos gamybos linijas gali pasiekti vos per kelias valandas.

Platus, bet seklus technologijų tinklas

Kinijos bandymai pasiekti visišką savarankiškumą prasidėjo dar praėjusiame dešimtmetyje su strategija „Made in China 2025“, tačiau griežtos JAV sankcijos ir Huawei įtraukimas į juoduosius sąrašus šį procesą tik paspartino. Kaip pažymi Malaizijos konsultacijų bendrovės Williams Business Consultancy įkūrėjas, spaudžiama sankcijų Kinija yra tiesiog priversta kurti savo alternatyvias technologijas.

Šios pastangos davė rezultatų, tačiau jie nevienalyčiai. Honkonge įsikūrusios tyrimų bendrovės Counterpoint Research viceprezidentas Neilas Shahas teigia, kad Kinijos sėkmę galima vertinti kaip sugebėjimą išsiplėsti į plotį greičiau nei į gylį. Brandžių technologinių procesų (angl. mature-process) mikroschemų gamyboje Kinija jau tapo kainų nustatytoja ir sėkmingai spaudžia pelno maržas visoje pramonėje.

Vis dėlto pažangiausių lustų segmente atotrūkis išlieka akivaizdus. Pavyzdžiui, 2025 m. pabaigoje pristatytas Kinijoje pagamintas procesorius Kirin 9030 Pro savo architektūra keliais kartais atsiliko nuo Apple, Samsung ir Qualcomm flagmanų.

Gamybos našumo iššūkis

Siekdama užpildyti šią spragą, Kinija pradėjo masinę šalies viduje sukurtų imersinių DUV (giliojo ultravioletinio spinduliavimo) litografijos mašinų gamybą. Ekonomistas ir tarptautinių santykių analitikas Samirulas Ariffas Othmanas iš Global Asia Consultant vertina, kad ši technologija gali užpildyti svarbią spragą šalies gamybos grandinėje. Tačiau inžinerinis pasiekimas dar negarantuoja komercinės sėkmės.

Ribos išlieka. Pasak S. A. Othmano, pagrindinis iššūkis dabar yra ne sukurti pačią mašiną, o sugebėti jas gaminti patikimai, nuolat tobulinti ir pasiekti konkurencingą gamybos našumą.

Vakarų gynybiniai skydai ir investicijos

Kol Kinija investuoja į vietinę gamybą, JAV ir Taivanas aktyviai kuria „ne Kinijos centruotą“ tiekimo tinklą. Šis procesas žymi naują globalizacijos etapą, kuriuo siekiama sumažinti priklausomybę nuo vieno regiono. Siekdama šio tikslo, Taivano puslaidininkių milžinė TSMC padidino savo bendras investicijas JAV iki 265 mlrd. USD, orientuodamasi į 2 nanometrų ir mažesnių procesų gamyklas bei pažangias pakavimo technologijas, būtinas dirbtinio intelekto skaičiavimams.

Be to, didieji Vakarų atminties lustų ir diskų gamintojai apsaugo savo pozicijas ilgalaikiais finansiniais barjerais. Didelės pradinės investicijos, reikalingos didelės spartos atminties (HBM) gamybai, veikia kaip natūralus ekonominis barjeras, neleidžiantis Kinijos gamintojams užtvindyti rinkos pigiu siliciu.

Vakarų įmonės taip pat apsisaugo teisiškai. Pavyzdžiui, Micron Technology pranešė, kad visi jos HBM pajėgumai iki 2026 m. pabaigos jau yra išparduoti per įpareigojančias „pirk arba mokėk“ (angl. take-or-pay) sutartis. Panašiai veikia ir Western Digital, kurios įmonių klasės kietųjų diskų pajėgumai debesų kompiuterijos klientams yra visiškai rezervuoti iki pat 2028 m.

Kova dėl technologinio dominavimo vyksta ir informacinėje erdvėje. JAV ir Taivano analitikai pastebi, kad dar nuo 2021 m. Taivano informacinėje erdvėje platinami naratyvai, kuriais siekiama pasėti skepticizmą JAV atžvilgiu, teigiant, kad konflikto atveju Vašingtonas paliks salą likimo valiai.

Artimiausi metai parodys, ar Kinijos investicijos į logistiką ir vietinę litografijos įrangą leis jai visiškai išsivaduoti iš importo priklausomybės, ar Vakarų kuriamas aljansas sugebės išlaikyti technologinį pranašumą per griežtą gamybos kontrolę ir ilgalaikius kontraktus.

> Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Finance.yahoo.com | 2026-09-03] Why China’s Memory Chip Breakthrough Won't Crash the Market
  2. [2] [Chinatechnews.com | 2026-09-07] Shielding China's $424 Billion Microchip Lifeline with Controlled Supply Chain
  3. [3] [Washingtontimes.com | 2026-09-06] U.S. and Taiwan must stop telling China’s chips story
  4. [4] [Channelnewsasia.com | 2026-09-04] Can China’s chip ambitions reshape the global tech landscape?
  5. [5] [X.com] Shell is accelerating its diversified energy strategy in India as geopolitical risks highlight the need for supply chain
  6. [6] [X.com] S&P Global Energy’s 𝗦𝗲𝗽𝘁. 𝟳–𝟭𝟬, 𝟮𝟬𝟮𝟲 𝗔𝘀𝗶𝗮 𝗣𝗮𝗰𝗶𝗳𝗶𝗰 𝗣𝗲𝘁𝗿𝗼𝗹𝗲𝘂𝗺 𝗖𝗼𝗻𝗳𝗲𝗿𝗲𝗻𝗰𝗲 (𝗔𝗣𝗣𝗘𝗖) to Address Supply Chain Disruptions a