Suomijos kvantinių technologijų bendrovė IQM ruošiasi debiutui viešosiose rinkose, tačiau šis žingsnis atskleidžia ne tik ambicijas, bet ir visos pramonės neapibrėžtumą. Nors bendrovė tampa pirmąja Europos kvantinių kompiuterių įmone, listinguojama JAV, jos vadovybė atvirai pripažįsta, kad technologijos ateitis vis dar priklauso nuo to, kada bus pasiektas „kvantinis pranašumas“.
200 milijonų eurų pasitikėjimo kreditas
IQM kelias į viešumą yra paremtas solidžia valstybine parama. Bendrovė, 2018 metais įkurta kaip Aalto universiteto Espo mieste atšaka, iki šiol sulaukė daugiau nei 200 milijonų eurų viešosios paramos. Šis finansinis užnugaris leido įmonei tapti ryškia žaidėja Europos technologijų ekosistemoje, o dabar – ir žengti į tarptautines rinkas.
Bendrovė jau anksčiau paskelbė apie verslo susijungimą su „Real Asset Acquisition Corp“ (Nasdaq: RAAQ), kuris 2026 metų viduryje oficialiai pavers IQM viešąja bendrove. Be listingavimo JAV, kur prekiaujama „IQMX“ simboliu, įmonė debiutuoja ir Nasdaq Helsinkio biržoje. Čia ji tikisi tęstinės paramos iš tokių institucijų kaip Suomijos valstybinis fondas „Tesi“. Operacija bendrovei suteiks apie 198 milijonus eurų (arba 226 milijonus JAV dolerių) naujo likvidumo po kaštų padengimo.
Klientų bazės augimas kaip rodiklis
Nepaisant technologinio neapibrėžtumo, IQM pavyko pasiekti apčiuopiamų rezultatų komercinėje srityje. Bendrovės klientų skaičius išaugo nuo aštuonių 2024 metais iki 22 per 2025-uosius. Ypač svarbu tai, kad tarp naujų klientų atsirado ir privataus sektoriaus atstovų, o tai rodo, kad kvantinės technologijos jau dabar naudojamos simuliacijoms ir optimizavimo užduotims.
IQM pasirinko specifinį veiklos modelį: klientai perima tiesioginę nuosavybę ir kontrolę savo kvantinės infrastruktūros, įskaitant intelektinę nuosavybę, kurią jie patys sukuria naudodamiesi šia technologija. Šios sistemos jau veikia Europoje, Azijoje ir Šiaurės Amerikoje, o tarp vartotojų yra pasaulinio lygio didelio našumo skaičiavimo centrai. Pavyzdžiui, neseniai įdiegtas „IQM Pathfinder“ kompiuteris Oak Ridge nacionalinėje laboratorijoje JAV yra laikomas svarbiu etapu, padedančiu demonstruoti hibridinių skaičiavimų ekosistemas.
Kvantinis pranašumas – vis dar horizonte
Visgi, net ir sėkmingas listingavimas negali nuslėpti fundamentalaus iššūkio. Rinkos analitikai ir pati bendrovė pripažįsta, kad paklausa neaugs eksponentiškai, kol nebus pasiektas „kvantinis pranašumas“. Tai momentas, kai kvantiniai lustai pradės lenkti klasikinius kompiuterius atliekant sudėtingas ir ilgas užduotis – nuo biotechnologijų iki kitų pramonės sričių.
Šiuo metu IQM ir jos konkurentai, tokie kaip prancūzų „Pasqal“, veikia aplinkoje, kurioje technologijos nauda vis dar yra įrodinėjimo stadijoje. Nors IQM jau pritraukė 300 milijonų dolerių dar praėjusį rugsėjį, investuotojai supranta, kad šis sektorius reikalauja ne tik kantrybės, bet ir nuolatinio technologinio proveržio.
Kvantinių technologijų ateitis priklauso nuo to, ar pavyks įrodyti, kad šie įrenginiai yra naudingi dirbant realioje skaičiavimo infrastruktūroje. Kaip teigia pramonės atstovai, nėra geresnės vietos tai įrodyti nei esami aukšto našumo skaičiavimo centrai. Tačiau kol kas tai išlieka „ateities technologijos“ statusą turintis verslas, kurio sėkmė priklausys nuo to, ar pavyks peržengti simuliacijų ribas ir tapti kasdieniu įrankiu pramonėje.
Tai nėra investavimo patarimas.
