Naujas Nature leidžiamas tyrimas nustatė: reglamentiniais dėliais vartojamas glifosatas per taršos mikrobiotos pokyčius sukelia socialinių gebėjimų sutrikimus ir padidina nerimo panašų elgesį vyriškose pelėse. Moteryse pastebta tik aktyvumo sumažėjimas.

Septynių savaičių eksperimentas

Tyrėjai 7 savaites vadino suaugusias peles glifosatu per geriamąjį vandenį, rinkdamiesi dozę, atitinkančią reglamentinį referentinį lygį (RfD) – tą, kurį reguliatoriai laikoma saugaus. Tyrimo tikslas – įvertinti poveikį mikrobiota–žarnų–smegenų ašiai, apimant socialinį elgesį, nerimą, kogniciją ir streso reakciją.

Rezultatai parodė aiškų lyties skirtumą. Vyriškos pelės, gautosios glifosatą, rečiau rinkosi naują socialinį partnerį (socialinės naujovės preferencija) ir rodė daugiau nerimo požymių aukštame kryžminėje labirinte. Moteryse šie pokyčiai nebuvo nustatyti – pastebėta tik lokomocinės aktyvumo sumažėjimas.

Mikrobiotos transplantavimas nustatė priežastį

Norėdami patikrinti, ar elgesio pokyčiai priklauso nuo mikrobiotos, o ne nuo tiesioginio cheminio poveikio, mokslininkai atliko fekalinę mikrobiotos transplantaciją. Nulinė pelės, gavusios mikrobiotą iš glifosatu apdorotų donorų, atkūrė socialines sutrikimus. Nerimo panašus elgesys transplantuotas nebuvo.

Tai rodo: glifosatas perkuria taršos mikrobiotą, o ta perkurta mikrobiota pati savimi yra pakankama socialiniams trukdymams atkartoti. Transkriptominė amigdalo analizė vyriškose pelėse patvirtino genų išraiškos pokyčius, susijusius su matomais elgesio trukdymų.

Dabartiniai saugumo standartai gali būti nepakankami

Tyrimo autoriai pažymi svarbų reguliavimo spragą. Dabartinis NOAEL (lygis, kurio nepastebima nepageidžiamo poveikio) vertinimas remiasi sisteminiais rodikliais: kūno svoriu, reprodukcija, organų patologija. Neuroelgesio ir mikrobiotos veiklos funkciniai galutiniai rezultatai gali būti jautresni – tai reiškia, net "saugios" dozės gali sukelti nenumatytus psichologinius poveikius.

Šie duomenys stiprina "ekologinės psychiatrijos" koncepciją – mokslo kryptį, tyrinėjančią, kaip aplinkos ksenobiotikai (medžiagos, svetimos organizmui) per mikrobiotą modifikuoja psichikos procesus.

Ribotumai ir tolesni klausimai

Tyrimas atliktas pelėse; tiesioginis perleidimas žmonėms nėra pagrįstas. Dozės–reakcijos ryšys nebuvo tyrinėtas (testuota tik viena dozė). Ilgalaikiai pasekmai ir mechanizmai, kuriais mikrobiota veikia amigdalą ir socialinį elgesį, lieka neaiškūs. Be to, mikrobiota transplantavo tik socialines sutrikimus, bet ne nerimo fenotipą – tai rodo, kad skirtingi elgesio aspektai gali turėti skirtingus mediatorių.

Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Tue, 30 Ju] Towards ecological psychiatry: The herbicide glyphosate disrupts behavior through microbiota-gut-brain axis
  2. [2] [Sciencedaily.com | Wed, 17 Ju] A daily probiotic may help relieve depression and anxiety