Europos šalių vyriausybės imasi skubių finansinių intervencijų, mokesčių lengvatų ir subsidijų paketų, kad apsaugotų savo ūkius bei gyventojus nuo rekordinių degalų kainų naštos. Europos Sąjungos piliečiai vien tik dyzelinui kasdien išleidžia papildomus 203 milijonus eurų, o tai didina socialinę įtampą ir verčia politikus ieškoti skubių amortizavimo priemonių.

Valstybės iždo ir vartotojų interesų sankirta

Didelės degalų kainos degalinėse tampa ne tik ekonominiu, bet ir jautriu politiniu klausimu visame žemyne. Europos nevyriausybinės organizacijos Transport & Environment duomenimis, papildomos ES piliečių išlaidos vien dyzeliniam kurui pasiekė 203 milijonus eurų per dieną. Kai kuriose šalyse kainos pasiekė lygį, kuris prilygsta daugiau nei 12 JAV dolerių už galoną, o tai sukelia vis didesnį vartotojų nepasitenkinimą. Šis spaudimas yra tiesioginė struktūrinio Europos pažeidžiamumo pasekmė, kadangi bendrija importuoja beveik visą suvartojamą naftą ir 85 % gamtinių dujų.

Prancūzijoje dyzelino kainos pasiekė naują rekordinę 2,41 euro už litrą ribą. Populiariausio bešvinio benzino SP95-E10 kaina pakilo virš 2,17 euro už litrą ir viršijo ankstesnį 2022 metų piką, o SP98 markės benzino vidurkis perkopė 2,28 euro už litrą. Toks kainų šuolis šalyje jaučiamas itin aštriai, prisimenant istorinį „geltonųjų liemenių“ judėjimą, kurį prieš beveik dešimtmetį įžiebė pyktis dėl pragyvenimo išlaidų krizės ir planuoto naujo anglies dvideginio mokesčio degalams. Tuomet protestuotojai visoje šalyje blokavo žiedines sankryžas, o masiniai protestai neretai baigdavosi susirėmimais su policija. Praėjus beveik dešimtmečiui, Prancūzija išlieka tarp tų Europos šalių, kuriose degalų sąnaudos yra vienos didžiausių.

Ši krizė Prancūzijos vyriausybei kyla itin nepalankiu metu, kai šalies biudžeto deficitas šiais metais prognozuojamas ties 5,4 % bendrojo vidaus produkto (BVP) riba, o valstybės skola artėja prie 120 % BVP. Nepaisant įtemptos viešųjų finansų padėties, šalies ekonomikos ministras Roland Lescure pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad vyriausybės paramos kryptis išliks nepakeista, siekiant padėti labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams ir sektoriams.

Mokesčių labirintai ir kainų ribojimo mechanizmai

Prancūzijos degalų apmokestinimo sistema pasižymi dvigubu efektu. Šalyje taikomi du pagrindiniai mokesčiai: TICPE (vidaus vartojimo mokestis energijos produktams), kuris skaičiuojamas kaip fiksuota suma litrui, ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Kadangi PVM yra taikomas galutinei degalų kainai jau įskaičiavus TICPE mokestį, vairuotojai faktiškai moka PVM tiek nuo pačių degalų vertės, tiek nuo jau pritaikyto akcizo mokesčio.

Siekdama sušvelninti šį spaudimą, vyriausybė pasiūlė vadinamąją „auksinę degalų taisyklę“ 2027 metų biudžetui. Pagal šį planą, bet kokios papildomos mokesčių pajamos, gautos dėl kylančių degalų kainų, būtų neutralizuotos ir nukreiptos tiesioginėms pagalbos priemonėms. Be to, rinkoje veikia ir privačių iniciatyvų spaudimas. Prancūzijos energetikos milžinė TotalEnergies periodiškai taiko viršutines kainų ribas savo degalinėse, kad apribotų sumą, kurią vartotojai moka už litrą degalų didelių kainų šuolių metu. Pasak ekonomisto Serge Creti, mažmeninėje rinkoje vyksta stipri konkurencija tarp nepriklausomų degalinių, užsienio bendrovių ir TotalEnergies, kuri dėl savo plataus tinklo gali netiesiogiai daryti įtaką bendram kainų lygiui ir spausti kitus pardavėjus mažinti kainas.

Tuo pat metu Prancūzijos politinėje arenoje verda ginčai dėl radikalesnių sprendimų. Kairiųjų pažiūrų kandidatas Jean-Luc Mélenchon ir jo partija La France Insoumise (LFI) pažadėjo įvesti griežtas kainų lubas – 1,70 euro už litrą benzinui ir 1,80 euro už litrą dyzelinui. Jis griežtai sukritikavo dešiniosios stovyklos atstovės Marine Le Pen siūlymą tiesiog sumažinti degalų PVM tarifą. Tuo tarpu pati M. Le Pen aktyviai orientuojasi į priemiesčių ir kaimo vietovių rinkėjus, kurie yra visiškai priklausomi nuo asmeninio transporto ir degalų kainų.

Subsidijų paketai ir tarptautiniai sprendimai

Reaguodama į gilėjančią krizę, Prancūzijos vyriausybė paskelbė apie pagalbos priemonių išplėtimą. Naujasis paramos paketas numato, kad 5,5 milijono darbuotojų, kurie į darbą ir atgal važiuoja daugiau nei 30 kilometrų arba darbo tikslais nuvažiuoja per 8 000 kilometrų per metus, galės gauti 100 eurų išmokas degalų išlaidoms kompensuoti iki metų pabaigos. Taip pat iki metų pabaigos pratęstos degalų subsidijos ūkininkams, žvejams bei statybų sektoriui. Siekiant padėti 5,8 milijono šeimų susidoroti su žiemos sąskaitomis, energetiniai čekiai, kurių vertė siekia nuo 48 iki 277 eurų, bus išduoti trimis mėnesiais anksčiau nei planuota.

Kitose Europos šalyse taikomos panašios strategijos. Ispanijos vyriausybė pratęsė benzino ir dyzelino mokesčių lengvatas, kurios buvo įvestos dar kovo mėnesį kaip dalis 5 milijardų eurų vertės paketo, skirto sušvelninti Irano karo įtaką vietinėms energijos kainoms. Ši mokesčių lengvata šį mėnesį sudarė 5 centus už litrą, tačiau numatytas automatinis mechanizmas, kuris padidintų paramą iki 20 centų už litrą, jei degalų kainų metinė infliacija viršytų 15 % ribą. Ispanija taip pat pratęsė subsidijas transporto įmonėms, ūkininkams, gyvulių augintojams ir žvejams.

Kai valstybės biudžetai susiduria su didžiuliu deficitu, o vartotojų perkamoji galia mąžta dėl brangstančio importo, vyriausybių bandymai subsidijomis užgesinti kainų gaisrą tampa itin brangiu ir trumpalaikiu kompromisu. Kai degalų kainos kyla sparčiau nei šalies pajamos, o valstybė priversta skolintis trumpalaikiam vartojimui amortizuoti, kelias į tvarią energetinę nepriklausomybę tampa dar sudėtingesnis.

Siekdamas spręsti sistemines problemas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen, ragindamas laikinai sušvelninti ES degalų kokybės reikalavimus, susijusius su tankiu bei sieros kiekiu, kad būtų galima padidinti dyzelino ir žibalo gamybos apimtis Europoje. Jis taip pat pasiūlė padidinti leistiną tradicinių biodegalų dalį standartiniame dyzeline nuo 7 % iki 10 %. Tai ypač aktualu Prancūzijai, kurios dyzelino rinka yra itin priklausoma nuo importo, todėl šalis greitai pajunta bet kokį tarptautinį šio kuro trūkumą.

Kas lems degalų kainų kryptį ateityje

Artimiausiais mėnesiais Europos laukia rimtas išbandymas, nes daugelis laikinųjų mokesčių lengvatų ir subsidijų yra suplanuotos tik iki metų pabaigos. Tolesnė situacija priklausys nuo to, ar ES šalims pavyks rasti bendrą sutarimą dėl reguliacinių taisyklių švelninimo ir kaip efektyviai veiks valstybių strateginių atsargų koordinavimas.

Per artimiausius mėnesius svarbiausias testas bus ne tik naftos kainų svyravimai biržose, bet ir tai, ar Prancūzijos siūloma „auksinė degalų taisyklė“ bus sėkmingai integruota į 2027 metų biudžetą ir ar tai netaps papildoma našta jau ir taip įtemptiems šalies viešiesiems finansams. Jei tarptautinėse rinkose naftos tiekimo grandinės išliks įtemptos, o vietiniai paramos paketai išseks, Europos vyriausybėms teks priimti dar skausmingesnius sprendimus tarp fiskalinės drausmės išlaikymo ir socialinio stabilumo užtikrinimo.

Šaltiniai

  1. [1] [Bastillepost.com | 2026-09-25] Europe uses subsidies, taxes and policy pauses to offset pain of...
  2. [2] [Euronews.com | 2026-09-25] Surging prices, voters’ anger: How France’s fuel crisis... | Euronews
  3. [3] [Tovima.com | 2026-09-25] Fuel Prices Stay High Despite Fuel Pass and Subsidies
  4. [4] [Tolls.eu | 2026-09-25] Fuel prices in Europe