Europos elektros rinkos vėl siunčia pavojaus signalus, o artėjantis šaltasis sezonas žada didžiausią įtampą nuo pat praėjusios energetinės krizės laikų. Vokietijos elektros ateities sandoriai kitų metų sausio mėnesiui Europos energijos biržoje (EEX) jau perkopė 180 eurų už megavatvalandę ribą – tai yra daugiau nei 60 % brangiau nei tuo pačiu metu pernai. Lietuvos ir visos Europos verslui bei namų ūkiams šis šuolis yra aiškus priminimas, kad regiono energetinis saugumas išlieka itin pažeidžiamas dėl priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro.

Geopolitinis spaudimas siaurina manevro laisvę

Nors dabartinis kainų lygis dar nesiekia 2022 metų piko, kai praradus rusiškų dujotiekių tiekimą didmeninės kainos buvo perkopusios ir 1 000 eurų už megavatvalandę ribą, ramybės periodas rinkose oficialiai baigėsi. Pagrindinis šios įtampos variklis – neramumai pasaulinėje gamtinių dujų rinkoje, kuriuos stipriai paaštrino konfliktas Artimuosiuose Rytuose. Hormūzo sąsiaurio blokada, dėl kurios buvo nutrauktas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) tiekimas iš Kataro, sukėlė vieną didžiausių energijos tiekimo šokų pastarojo meto istorijoje.

Pasaulinė energetikos sistema iki šiol demonstravo netikėtą atsparumą. Pavyzdžiui, Kinija daugiau nei 40 % sumažino jūra gabenamos žalios naftos bei naftos produktų importą ir taip atlaisvino krovinius kitiems Azijos pirkėjams. Vis dėlto Europos rinka išlieka itin jautri bet kokiems tiekimo grandinės svyravimams. Kai didmeninės kainos kyla, o geopolitinė įtampa riboja išteklių prieinamumą, energijos sąnaudos pradeda spausti pramonės maržas dar prieš prasidedant realiam žiemos šaltajam sezonui.

Stiprėjantis geopolitinis spaudimas ir brangstančios dujos kartu didina spaudimą ne tik didmeniniams grafikams, bet ir galutinėms pramonės sąnaudoms Europoje. Šis mechanizmas gamybos sektorių verčia veikti daug atsargiau, nes brangesnių išteklių aplinkoje planuoti ilgalaikę veiklą darosi vis sunkiau.

Žaliasis skydas žiemą praranda jėgą

Europos investicijos į atsinaujinančią energetiką pastaraisiais metais padėjo sukurti tam tikrą apsauginį skydą, tačiau jo efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo sezoniškumo. Konsultacijų bendrovės Baringa analizė rodo, kad be saulės jėgainių pajėgumų, pridėtų nuo 2021 metų, vidutinės didmeninės elektros kainos Europoje šią vasarą būtų buvusios net 30 % aukštesnės. Tai įrodo, kad struktūriniai pokyčiai veikia, tačiau žiemą ši apsauga reikšmingai susilpnėja.

Šaltuoju metų laiku, kai saulėtų dienų drastiškai sumažėja, saulės jėgainių generacija sudaro tik nežymią dalį vasaros gamybos apimčių. Pagrindinis krūvis tenka vėjo jėgainėms, tačiau ramiu ir šaltu oru rinkai vis tiek tenka pasikliauti brangesnėmis iškastinio kuro jėgainėmis. Kaip pažymi Rabobank vyresnioji energetikos strategė Florence Schmit, šiuo metu tiesiog nėra daug veiksnių, galinčių visiškai apsaugoti elektros rinkas nuo kainų svyravimų, nes atsinaujinančių išteklių pajėgumų vis dar nepakanka didžiulei priklausomybei nuo dujų kompensuoti.

Ši situacija sukuria dvejopą poveikį rinkos dalyviams. Didesnės elektros kainos gali padidinti regiono elektros gamintojų, įskaitant atsinaujinančios energetikos plėtotojus, pajamas, nes galutinį kainos lygį rinkoje nustato brangesnis iškastinis kuras. Tuo tarpu vartotojams tai reiškia papildomą finansinį spaudimą. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje namų ūkių sąskaitos už energiją sausio mėnesį turėtų augti 25 %, o Norvegijoje valstybės subsidijos iš esmės apsaugos vartotojus nuo didmeninių kainų šuolio.

Orai ir išsekę rezervai lems žiemos scenarijų

Ateinančių mėnesių kainų trajektorija išlieka neapibrėžta ir priklausys nuo dviejų sunkiai prognozuojamų veiksnių: geopolitinių sprendimų ir meteorologinių sąlygų. Jei Europai pasiseks ir žiema bus švelni, vėjuota bei drėgna, o paklausa išliks vangi, stipri atsinaujinančių išteklių generacija gali suteikti apčiuopiamą palengvėjimą, ypač jei toliau mažės dujų kainos.

Tačiau rizikos fondų valdymo įmonės Northlander Commodity Advisors LLP investicijų vadovas Ulf Ek įspėja, kad šaltos žiemos ir išliekančių tiekimo ribojimų iš Artimųjų Rytų atveju didmeninės elektros kainos gali kilti dar iki 50 %. Toks scenarijus reikštų, kad elektros, dujų ir anglies kainos judės į viršų kartu, o tai dar labiau apsunkintų pramonės įmonių padėtį.

Baringa ekonomistas Caspian Conran pažymi, kad laukia sunki ir skausminga žiema, kurios metu energijos sąskaitos patirs pastebimą smūgį, nors ir nesieks tokio lygio, koks buvo užfiksuotas prasidėjus karui Ukrainoje. Šis dvigubas spaudimas rodo, kad regiono energetinis saugumas ateityje reikalaus ne tik naujų gamybos pajėgumų, bet ir geresnio infrastruktūros pritaikymo, didesnių atsargų bei paklausos lankstumo, kaip savo analizėje pabrėžia McKinsey ekspertai.

Toliau svarbiausia stebėti, ar artimiausių savaičių oro sąlygos leis sukaupti pakankamai vėjo generacijos rezervų. Bet koks ilgesnis štilis šaltuoju periodu privers įjungti brangiausias dujines jėgaines ir dar labiau padidins spaudimą didmeninei rinkai.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Bloomberg.com | Sat, 19 Se] Europe’s Winter Power Surge Is Biggest Since Energy Crisis
  2. [2] [Businesstoday.in | 2026-09-19] Strait of Hormuz crisis: Why the world's energy system has not buckled yet McKinsey explains
  3. [3] [Businesspost.ie | 2026-09-19] ‘Winter is coming’: How Irish firms must face new reality of soaring energy prices and inflation