Turkijos akcijų rinka trečiadienį patyrė didžiausią nuosmukį nuo 2025 m. kovo, kai vieno turto valdytojo sunkumai vykdant išmokėjimo prašymus sukėlė platesnę likvidumo baimę. Investuotojams tai tapo rimtu signalu, kad fondų rinkos įtampa gali greitai persimesti į pagrindinį šalies indeksą ir priversti stabdyti prekybą.

6 % kritimas ir automatinis stabdymas

Stambulo biržos pagrindinis indeksas „BIST 100“ trečiadienį atsidarė 0,2 % žemiau, ties 13 868 punktų riba, tačiau netrukus nuosmukis pagreitėjo. Dienos eigoje indeksas nuslydo iki 13 053 punktų žemumos, o nuostoliams pasiekus 6 % ribą, popietę suveikė automatinis prekybos stabdymo mechanizmas. Šis kritimas pratęsė dvi dienas trunkančią neigiamą tendenciją ir tapo ryškiausiu rinkos sukrėtimu per pastaruosius pusantrų metų.

Nors vėliau dalis nuostolių buvo atpirkta, bendras rinkos nervingumas išliko aukštas. Kai pagrindinis indeksas per trumpą laiką praranda daugiau nei 5 %, tai rodo ne tik pavienius pardavimus, bet ir sisteminį pasitikėjimo mažėjimą, kuris tiesiogiai veikia vietos investuotojų portfelius. Tokia situacija Turkijos rinkoje primena, kaip greitai techninės problemos viename sektoriuje gali virsti masiniu pasitraukimu.

Kai investuotojai pradeda abejoti fondų galimybėmis laiku grąžinti lėšas, jie linkę parduoti likvidžiausią turtą – akcijas – taip dar labiau spausdami kainas žemyn. „Bloomberg“ duomenimis, indeksas patyrė didžiausią nuosmukį nuo 2025 m. kovo.

Fondų problemos ir buvusio vadovo tyrimas

Pagrindine išpardavimo priežastimi tapo nerimas dėl investicinių fondų rinkos. Portfelio valdymo įmonė „Pusula Portfoy“ pranešė, kad kai kurie jos investiciniai fondai negalėjo laiku atsiskaityti su investuotojais, norinčiais atsiimti pinigus, nors oficialiai apie įsipareigojimų nevykdymą (angl. default) nebuvo paskelbta. Visgi rinkos dalyviams tokie pranešimai tapo ženklu, kad likvidumo atsargos gali būti nepakankamos.

Finansinės analizės platformos „Fintables“ duomenimis, nuo rugpjūčio pabaigos investuotojai iš „Pusula“ fondų atsiėmė apie 129 mlrd. Turkijos lirų (2,7 mlrd. JAV dolerių). Šis masinis lėšų atsiėmimas įvyko po to, kai Kapitalo rinkų valdyba (CMB) apribojo fondus, turinčius koncentruotas pozicijas palyginti nelikvidžiose akcijose, taip padidindama spaudimą „Pusula“ patenkinti atsiėmimo prašymus.

Įvykiai sulaukė ir teisėsaugos dėmesio. Turkijos prokurorai trečiadienį pradėjo tyrimą dėl buvusio Stambulo biržos vadovo Ibrahimo Mustafos Turhano veiksmų. Tyrimas pradėtas po jo įspėjimo socialiniuose tinkluose, paskelbto tuo metu, kai indeksas krito daugiau nei 6 %. Stambulo vyriausioji prokuratūra pareiškė, kad I. M. Turhanas yra tiriamas dėl įrašų, kurie, jos teigimu, galėjo tiesiogiai ar netiesiogiai sukelti „baimę ir paniką“ tarp investuotojų.

I. M. Turhanas, anksčiau ėjęs ir Turkijos centrinio banko valdytojo pavaduotojo pareigas, savo įraše pabrėžė, kad problema vienoje institucijoje ar keliuose rinkos dalyviuose gali plisti per prarastą pasitikėjimą, investuotojų skubėjimą atsiimti pinigus, grynųjų pinigų trūkumą ir priverstinį turto pardavimą. Jis šią grandinę pavadino „sistemine finansine rizika“, reiškiančia žalą, kuri prasideda vienoje įmonėje ir plinta per visą finansų sistemą. „Svarbiausia yra nedelsiant įgyvendinti prevencines priemones“, – rašė I. M. Turhanas.

Šis tyrimas prideda papildomą politinės ir reguliacinės rizikos sluoksnį. Kai buvę aukšto rango pareigūnai viešai abejoja rinkos stabilumu, o institucijos į tai reaguoja tyrimais, investuotojai tai skaito kaip papildomą neapibrėžtumą. Tokia aplinka ypač nepalanki tiems, kurie tikėjosi stabilaus kapitalo srauto į Turkijos aktyvus.

Likvidumo kanalas ir platesnės pasekmės

Kai fondų valdytojai susiduria su masiniu lėšų atsiėmimu, jie priversti realizuoti turimas pozicijas, o tai sukuria grandininę reakciją. Stiprėjantis spaudimas fondams ir tuo pat metu krentančios akcijų kainos kartu didina riziką ne tik vietos žaidėjams, bet ir instituciniams investuotojams, kurie stebi Turkijos rinkos stabilumą.

Ši situacija rodo, kad Turkijos rinkos plotis išlieka jautrus vidiniams likvidumo šokams. Nors biržos saugumo sistemos suveikė, jos tik laikinai sustabdė kainų kritimą, bet nepašalino pagrindinės priežasties – baimės, kad fondų sektoriuje gali atsirasti daugiau įtrūkimų. Verslui ir investuotojams tai reiškia brangesnį kapitalą ir didesnę rizikos premiją, kurią teks mokėti už neapibrėžtumą.

Kas toliau?

Toliau svarbiausia stebėti, ar „Pusula“ ir kitiems fondų valdytojams pavyks stabilizuoti išmokėjimo procesus be papildomų turto pardavimų. Jei likvidumo problemos užsitęs, spaudimas „BIST 100“ indeksui gali tapti ilgalaikiu veiksniu, o ne vienos dienos epizodu. Rinkai dabar reikia ne tik techninio stabilumo, bet ir aiškių reguliuotojo signalų, kad fondų sistema išlieka moki.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Bloomberg | 2026-09-16] Turkish Stocks Fall More Than 5% as Fund Redemption Woes Deepen
  2. [2] [Turkiyetoday.com | 2026-09-16] BIST 100 drops 5% in sharp Istanbul stock selloff
  3. [3] [Turkishminute.com | 2026-09-16] Turkey investigates former stock exchange chief over warning as stocks plunge 6.6 pct
  4. [4] [Phemex.com | 2026-09-16] Turkey ETF Falls as Stocks Trigger Circuit Breaker | Phemex News