Europos Sąjungoje įsigaliojo naujos taisyklės, draudžiančios didelėms įmonėms naikinti neparduotus drabužius ir batus, įpareigojant juos perparduoti arba aukoti. Ši priemonė yra platesnio tvarumo plano dalis, kuria siekiama mažinti milžinišką tekstilės atliekų kiekį ir tausoti gamybai sunaudotus išteklius.

Kodėl tai tapo būtinybe

Kasmet Europoje sunaikinama nuo keturių iki devynių procentų visų į rinką patenkančių tekstilės gaminių, kurie taip ir nepasiekia vartotojų. Europos Komisijos duomenimis, šis procesas kasmet sugeneruoja apie 5,6 milijono tonų anglies dioksido emisijų. Europos aplinkos agentūros skaičiavimais, tai sudaro nuo 264 tūkst. iki 594 tūkst. tonų tekstilės, kuri yra sunaikinama dar nė karto nepanaudota.

Šis draudimas įvestas pagal Ekologinio projektavimo tvariems produktams reglamentą (ESPR), kuris buvo priimtas 2024 metais. Pagrindinis šio reglamento tikslas – užtikrinti, kad produktai būtų patvaresni, lengviau taisomi, perdirbami ir efektyviau naudojantys išteklius. Tai ne tik aplinkosaugos, bet ir ekonominio efektyvumo klausimas: drabužiai yra vertingas produktas, kurio naikinimas, pasak Europos Komisijos, turėtų būti vengiama.

Išimtys ir griežta kontrolė

Nors draudimas yra visuotinis, įmonėms palikta ribotų išimčių. Prekes naikinti bus leidžiama tik išskirtiniais atvejais: jei gaminiai yra nesaugūs, pažeisti, padirbti, pažeidžia intelektinės nuosavybės teises arba jei juos atsisako priimti labdaros organizacijos. Visais kitais atvejais įmonės privalo laikytis atliekų tvarkymo hierarchijos, kurioje pirmenybė teikiama perdirbimui.

Siekdamos užtikrinti taisyklių laikymąsi, įmonės privalės penkerius metus saugoti visus įrašus apie neparduotų prekių likimą, kad kontroliuojančios institucijos galėtų atlikti patikrinimus. Tai reiškia, kad verslas turės keisti savo logistikos ir atsargų valdymo procesus, nes „tiesiog išmesti“ nebereikalingą kolekciją nebebus teisiškai leistina.

Verslo požiūris: nuo signalo iki „popierinio tigro“

Verslo atstovai į šiuos pokyčius reaguoja nevienareikšmiškai. Thomas Lange, vienos iš pramonės organizacijų vadovas, teigiamai įvertino draudimą kaip svarbų signalą atsakingesniam išteklių naudojimui. Tačiau jis taip pat įspėjo, kad be praktinių sprendimų šis draudimas gali likti tik „popieriniu tigru“. Pasak jo, praktikoje tai gali neprisidėti prie žiedinės ekonomikos, jei nebus atsižvelgta į realius iššūkius.

Ne visos neparduotos prekės gali būti lengvai perparduotos ar paaukotos. Įmonės dažnai susiduria su pažeistomis pakuotėmis, aukštomis logistikos sąnaudomis, paklausos trūkumu ar tiesiog žema produkto verte, dėl kurios labdaros organizacijos gali atsisakyti priimti tokias prekes. Tai reiškia, kad įmonėms teks ieškoti naujų būdų, kaip integruoti neparduotą produkciją į antrinę rinką, užuot ją tiesiog utilizavus.

Kas laukia toliau

Šis reglamentas yra tik viena iš dalių, kuria ES siekia pertvarkyti tekstilės pramonę. Artimiausiais metais įmonėms teks ne tik prisitaikyti prie draudimo naikinti prekes, bet ir užtikrinti, kad jų gaminiai atitiktų griežtesnius patvarumo bei perdirbamumo standartus. Tai ypač aktualu prabangių prekių ženklams ir masinės gamybos įmonėms, kurios iki šiol dažnai rinkdavosi paprasčiausią kelią – sunaikinimą.

Skaitytojui svarbu suprasti, kad šis pokytis palies ne tik didžiąsias korporacijas, bet ir visą tiekimo grandinę. Jei įmonės bus priverstos ieškoti būdų, kaip realizuoti neparduotą produkciją, tai gali paskatinti inovacijas antrinės rinkos platformose ar labdaros logistikos srityje. Tačiau sėkmė priklausys nuo to, ar šios taisyklės taps realiu įrankiu žiedinei ekonomikai, ar tik dar vienu administraciniu barjeru, kurį verslas bandys apeiti.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Environment.ec.europa.eu | Sat, 18 Ju] Ban on destruction of unsold clothes and shoes enters into application
  2. [2] [Wwd.com | Tue, 14 Ju] EU Rules on Destruction of Unsold Apparel and Shoes Are in Effect Soon
  3. [3] [En.vijesti.me | Mon, 20 Ju] European Union bans destruction of unsold clothing and footwear