Kinijos importas iš Europos Sąjungos gegužę pirmą kartą per tris mėnesius sumažėjo – smuktelėjo 1,3 proc. ir taip dar labiau ištempė ir taip nesubalansuotą dvišalę prekybą. Europos gamintojams tai reiškia ne tik prastėjančius užsakymus, bet ir augančią riziką, kad Briuselis ryšis griežtesnėms priemonėms prieš Pekiną.
Eksportas dar auga, bet perteklius jau viršija 30 mlrd.
Nors Kinijos eksportas į ES augo 7,6 proc. – silpniausiai nuo 2025 m. spalio – bendras vaizdas išlieka asimetriškas. Preliminariais Kinijos muitinės duomenimis, mėnesio prekybos perteklius Pekinui išliko aukščiau 30 mlrd. JAV dolerių. Tai ne atsitiktinis svyravimas, o nuolatinė disproporcija, kurią ES pareigūnai vis dažniau vadina „susidūrimo kursu“.
Detalės atskleidžia nevienalytį nuosmukį. Importas iš Vokietijos smuko 6,2 proc. – ryškus apsisukimas po dviejų mėnesių atsigavimo. Tuo metu pirkimai iš Prancūzijos laikėsi panašiame lygyje (augo 24 proc.), o iš Nyderlandų vėl išsuko į pliusą (8,8 proc.). Vis dėlto bendras lėtėjimas rodo, kad Kinija vis daugiau importo nukreipia kitomis kryptimis, o Europos tiekėjų pozicija darosi vis labiau pažeidžiama.
Svarbu, kad toks disbalansas verslo kasdienybėje pasirodo ne per antraštes, o per retėjančius užsakymus iš Azijos. Pirmiausia jį pajunta ne vien didieji koncernai, bet ir specializuotų komponentų gamintojai, kuriems kiekvienas prarastas konteineris ar atidėtas projektas reiškia planavimo horizontą be aiškumo.
40 % eksporto, kurį gali užblokuoti politika
Ypač jautri šioje istorijoje yra vadinamoji „naujųjų trijų“ pramonė: saulės moduliai, elektriniai automobiliai ir ličio jonų baterijos. Būtent šiuos sektorius Pekinas laiko savo moderniosios pramonės šerdimi, o Europa – svarbiausiu jų tikslo tašku.
HSBC duomenimis, remiantis 2025 m. verte, ES atitenka apie 40 proc. kiekvienos iš šių kategorijų Kinijos eksporto. Tai reiškia, kad jei Briuselis, spaudžiamas augančio disbalanso, imtųsi naujų ribojamųjų priemonių, smūgis Pekinui būtų gilus – ne tik prarastos pajamos, bet ir strateginis pranašumas žaliosios transformacijos grandinėje.
Kinijos „naujųjų trijų“ eksporto priklausomybė nuo ES yra masyvi, tačiau atsakomieji veiksmai pačiai Europai taip pat reikštų didesnes kainas. Tai abipusė priklausomybė, kurios nei viena pusė kol kas nesiryžta nutraukti. Vis dėlto spaudimas didėja – ypač po to, kai panašūs prekybos karai jau įsižiebė su JAV.
TACO ir kiti žaidimai: prekybos karai tampa rutina
Įtampa tarp Pekino ir Briuselio nėra izoliuota. Ilgą laiką ją papildo chaotiški Donaldo Trumpo tarifiniai manevrai. Prezidentas ne kartą yra sakęs, kad vienintelis ES tikslas – „pasinaudoti“ Amerika, mat JAV prekybos deficitas su bloku vien prekėmis siekia 200 mlrd. dolerių. Pernai gegužę jis net grasino 50 proc. tarifu visam ES importui, tačiau po pokalbio su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen šį sprendimą mėnesiui atidėjo.
Tokius svyravimus rinka jau praminė TACO prekyba – „Trump Always Chickens Out“ („Trampas visada atsitraukia“). Ši trumpaamžių grasinimų ir nusileidimų taktika tapo tiek įprastu fonu, kad net Volstryto baimės indeksas (VIX) po pavasario šuolių vėl nuslinko žemyn.
Visai kitoks krūvis tenka JAV prekybos deficitui: gegužę jis išaugo 27,4 proc. iki 105,8 mlrd. dolerių – aukščiausio lygio per 14 mėnesių. Viena priežastis – investicijų į dirbtinį intelektą bumas: kapitalinių prekių importas metiniu tempu šoktelėjo net 41,9 %. Paradoksalu, bet kol ES ir Kinija grumiasi dėl žaliųjų technologijų, JAV be atvangos importuoja infrastruktūrą naujai skaitmeninei erai.
G7 bando prišaukti Pekiną prie derybų stalo
Prekybos disbalanso problema jau peržengė dvišalių ginčų ribą. Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pasak „Politico“, planuoja surengti vaizdo skambutį tarp G7 šalių ir Kinijos – būtent tam, kad būtų aptartos globalios prekybos asimetrijos.
Tai rodo, kad nesutramdyta prekyba tampa sistemine grėsme, o ne vien politinių antraščių medžiaga. Jei dialogas nepajudės, tikėtina, kad ES vis dėlto ryšis apsauginėms priemonėms prieš „naujųjų trijų“ eksportą. Priemonėms, kurias Pekinas jau pažadėjo atsakyti.
Toliau daug lems ne tik diplomatinis tonas, bet ir vidaus paklausa Kinijoje – jei ji neatsigaus, spaudimas eksportuoti į Europą tik augs. Tuomet net ir nedidelis politinis kibirkštis gali virsti ilgalaikiu tiekimo grandinių pertvarkymu, kuriame abi pusės mokės daug brangiau, nei rodo šiandienos skaičiai.
