Švedijos technologijų ekosistema pastarąjį dešimtmetį tapo vienu ryškiausių pavyzdžių, kaip valstybės sukurta infrastruktūra ir socialinės garantijos gali tiesiogiai skatinti aukštųjų technologijų plėtrą. Stokholmas pagal vienaragių – startuolių, vertinamų daugiau nei milijardu JAV dolerių – skaičių, tenkantį 100 tūkstančių gyventojų, nusileidžia tik Silicio slėniui. Atomico duomenimis, Stokholme šis rodiklis siekia 0,8, kai Silicio slėnyje jis yra 1,4.

Saugumo tinklas kaip rizikos katalizatorius

Dalis Švedijos verslininkų ir analitikų teigia, kad šalies gerovės valstybės modelis, užuot slopinęs verslumą, veikia kaip saugumo tinklas, leidžiantis drąsiau eksperimentuoti. Vaizdo pranešimų paslaugą plėtojančios bendrovės „Vaam“ bendraįkūrėja Gohar Avagyan pažymi, kad būtent ši sistema leidžia kūrėjams jaustis mažiau pažeidžiamiems prisiimant verslo riziką.

Šio stabilumo pamatas yra pajamų draudimo fondai, kurie verslo nesėkmės ar darbo praradimo atveju gali garantuoti iki 80 proc. ankstesnio atlyginimo pirmąsias 300 nedarbo dienų. Tai sukuria aplinką, kurioje nesėkmė netampa asmenine finansine katastrofa, todėl talentingi specialistai dažniau renkasi kurti savo verslą, o ne ieškoti saugios pozicijos korporacijose.

Ankstyvosios technologijos ir „Klarna“ pamoka

Švedijos sėkmė remiasi ir dešimtajame dešimtmetyje priimtais strateginiais sprendimais, ypač vyriausybės politika subsidijuoti kompiuterių įsigijimą namų ūkiams. „Klarna“ įkūrėjas Sebastianas Siemiatkowskis prisimena, kad būtent ši reforma leido jo šeimai įsigyti pirmąjį kompiuterį, kuriuo jis pradėjo programuoti būdamas šešiolikos.

Per trejus reformos metus (1998–2001 m.) švedai įsigijo 850 000 kompiuterių, kurie pasiekė beveik ketvirtadalį šalies namų ūkių. Siemiatkowskio teigimu, tai leido visuomenei būti keliais metais priekyje ir sukurti tokius gigantus kaip „Spotify“, nes kitose rinkose interneto ryšys srautiniam siuntimui tuo metu buvo tiesiog per lėtas. Pavyzdžiui, 2005 m. Švedijoje 100-ui žmonių teko 28 plačiajuosčio ryšio prenumeratos, kai JAV šis skaičius siekė 17.

Trečdalis Europos finansinių technologijų vertės

Švedijos įtaka regiono ekonomikai yra neproporcingai didelė, lyginant su jos gyventojų skaičiumi. Rizikos kapitalo įmonės „Northzone“ partnerio Jeppe Zinko teigimu, net trečdalis visos Europos finansinių technologijų (fintech) bendrovių pardavimo vertės (exit value) tenka būtent Švedijai.

Šalies inovacijų agentūra „Vinnova“ nurodo, kad Švedija užima ketvirtą vietą Europoje pagal pritrauktas rizikos kapitalo investicijas ir antrą vietą pagal poveikio investicijų (impact) pritraukimą. Ypač stiprus yra klimato technologijų sektorius, kuriame veikia daugiau nei 500 įmonių, o jų bendra vertė siekia 28 mlrd. JAV dolerių.

Augimo dilema: kapitalo trūkumas vėlyvose stadijose

Nors Švedija puikiai sekasi inkubuoti naujas idėjas, ekosistema susiduria su iššūkiais vėlesnėse augimo stadijose. OECD ekonomistų tyrimas rodo, kad Švedijoje startuolių išgyvenamumo rodiklis po trejų metų yra didžiausias pasaulyje ir siekia 74 %. Tačiau bendrovės, pasiekusios B serijos finansavimo etapą ir siekiančios pritraukti nuo 50 iki 200 mln. eurų, vis dažniau kreipiasi į tarptautinius, o ne vietinius fondus.

Tai sukuria riziką, kad sėkmingiausios įmonės gali perkelti savo būstines iš Švedijos. Šiais metais šalies startuolių ekosistema jau pritraukė 2,8 mlrd. JAV dolerių investicijų, o prognozės rodo, kad iki metų pabaigos ši suma gali pasiekti 5 mlrd. JAV dolerių. Nors tai rodo rinkos atsigavimą, ji vis dar nepasiekė 2021 m. rekordo, kai buvo pritraukta 8,5 mlrd. JAV dolerių.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Reuters | 2026-08-29] Focus: How Sweden became the Silicon Valley of Europe | Reuters
  2. [2] [TechCrunch | 2026-08-29] How Sweden built one of Europe’s hottest startup ecosystems | TechCrunch
  3. [3] [Seobrien.com | 2026-08-29] The Smörgåsbord Standard: Sweden Startups and Why the Rest of the World Should Be Taking Notes
  4. [4] [Thenextweb.com | 2026-08-29] How Sweden’s startups became Europe’s digital vikings
  5. [5] [X.com] ⚡️A coalition that secures long-term AI capacity: We’re aggregating long-term compute demand in Europe to determine what
  6. [6] [X.com] Scaling AI takes an ecosystem.
  7. [7] [X.com] A major milestone for the Genesis Mission. New photos of the fully installed Lux supercomputer at @ORNL. 📸
  8. [8] [X.com] We migrated the database behind every build at Vercel, one of our most critical services, while it handled 6,000 deploym