JAV akcijų indeksas „S&P 500“ pasiekė rekordinę 7757,64 punkto ribą, o obligacijų pajamingumai smuktelėjo žemyn po netikėtai atvėsusios liepos darbo rinkos ataskaitos. Verslui ir investuotojams šis posūkis reiškia atokvėpį: mažėjanti palūkanų normų kėlimo baimė tiesiogiai atveria daugiau erdvės įmonių skolinimuisi ir palaiko akcijų vertinimus.
Penktadienio prekybos sesija parodė, kaip greitai makroekonominiai duomenys perrašo rizikos kainą. Žurnalo The Wall Street Journal apžvalgininkės Vicky Ge Huang teigimu, „S&P 500“ pasiekė rekordą, o JAV iždo obligacijų pajamingumai penktadienį nuslydo žemyn, kai liepos darbo rinkos ataskaita pasirodė gerokai silpnesnė, nei tikėtasi. JAV ekonomika praėjusį mėnesį prarado 23 000 darbo vietų – tai tapo dideliu netikėtumu, nes ekonomistai tikėjosi 83 000 naujų vietų prieaugio. Be to, gegužės ir birželio mėnesių perskaičiuoti duomenys atskleidė, kad per tą laikotarpį sukurta 103 000 darbo vietų mažiau. Nors nedarbo lygis sumažėjo iki 4,1 %, šį pokytį lėmė dalies amerikiečių pasitraukimas iš darbo jėgos paieškų.
Perskaičiuoti lūkesčiai pakeitė kryptį
Rinkos reakcija buvo žaibiška. Atvėsusi darbo rinka investuotojus paskatino drastiškai sumažinti griežtesnės pinigų politikos tikimybę. Remiantis finansinių išvestinių priemonių biržos operatoriaus CME Group duomenimis, tikimybė, kad JAV centrinis bankas – Federalinis rezervų bankas (Fed) – padidins bazines palūkanų normas rugsėjo mėnesio posėdyje, sumažėjo iki 42 %, palyginti su 55 % buvusia tikimybe prieš ataskaitos paskelbimą.
Spaudimas atsitraukė. Kai skolinimosi kaina nebekyla, įmonių ateities pinigų srautai diskontuojami palankesne norma, o tai akcijų rinkai suteikia tiesioginį impulsą. Bendras „S&P 500“ prieauglis nuo 2026 metų pradžios jau pasiekė 13 %. Visa savaitė Volstrite baigėsi didžiausiais pastarųjų mėnesių laimėjimais: pramonės indeksas „Dow Jones Industrial Average“ pakilo 3 %, „S&P 500“ – 3,6 %, o technologijų sektoriaus flagmanas „Nasdaq Composite“ šovė į viršų 5,2 %.
Prie šio ralio svariai prisidėjo puslaidininkių sektorius. Bendrovės „Nvidia“ akcijos per savaitę pabrango 12 % ir užfiksavo geriausią rezultatą per daugiau nei metus. Technologijų milžinų atšokimas parodė, kad atsitraukiantys obligacijų pajamingumai labiausiai atpalaiduoja būtent didelio augimo bendrovių vertinimus.
Brangesnės naftos ir pigesnės skolos sankirta
Finansų rinkų dėmesys krypsta ne tik į darbo vietas, bet ir į žaliavų judėjimą. Tą pačią dieną, kai obligacijų pajamingumai mažėjo, „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina ūgtelėjo 1,3 % iki 83,55 JAV dolerio už barelį. Šį kilimą lėmė investuotojų laukimas dėl Irano ir Omano derybų, susijusių su laivybos eismo valdymu Hormūzo sąsiauryje.
Krentantys obligacijų pajamingumai ir tuo pat metu brangstanti nafta sukuria dvilypį spaudimą, kurį Europos bei Lietuvos verslas pajunta per skirtingus kanalus: finansavimas tampa santykinai stabilesnis, tačiau energijos išteklių sąskaitos išlieka jautrios geopolitinei įtampai. Europos importuotojams ir vietos įmonėms tai reiškia, kad palengvėjimas skolos rinkose nebūtinai virsta mažesnėmis bendromis gamybos ar logistikos sąnaudomis.
Toliau rinkai bus svarbiausia stebėti, ar darbo vietų praradimas JAV signalizuoja tik trumpalaikį atvėsimą, ar pradeda virsti gilesniu vartojimo nuosmukiu. Jei silpnumas darbo rinkoje užsitęs, o infliacijos rodikliai atlaikys naftos kainų spaudimą, Fed rugsėjį gali galutinai atsisakyti palūkanų griežtinimo scenarijaus.
Tai nėra investavimo patarimas.
