Klinikiniai tyrimai rodo, kad personalizuotos mRNA vakcinos, derinamos su imunoterapija, reikšmingai sumažina odos vėžio atsinaujinimo riziką. Šis metodas pritaikomas konkrečiam paciento navikui, o trečiosios fazės bandymuose jau dalyvauja beveik 1 000 pacientų.
Individualus ginklas prieš melanomą
Skirtingai nuo tradicinių skiepų, vėžiui gydyti skirtos informacinės ribonukleino rūgšties (mRNA) vakcinos yra gaminamos individualiai. Kiekvienam pacientui sukuriamas unikalus preparatas, pritaikytas būtent jo naviko genetinei struktūrai. Šios technologijos tikslas – paskatinti paciento imuninę sistemą atpažinti ir sunaikinti vėžines ląsteles, taip sumažinant ligos atsinaujinimo tikimybę.
Metodas svarbus. Šiuo metu vykstančiame trečiosios fazės klinikiniame tyrime dalyvauja beveik 1 000 pacientų, sergančių melanoma – agresyviausia odos vėžio forma. Tyrimo metu vertinama, kaip individualizuota vakcina veikia kartu su imunoterapiniu vaistu pembrolizumabu (komerciniu pavadinimu Keytruda). Šis vaistas veikia panaikindamas vėžinių ląstelių apsauginį skydą, todėl imuninės sistemos T ląstelės gali lengviau pastebėti ir pulti auglį.
Rezultatai teikia vilties
Penkerių metų stebėsenos duomenys rodo ryškų kombinuoto gydymo pranašumą. Pacientų, kurie po operacijos gavo ir mRNA vakciną, ir imunoterapiją, grupėje net 68,8 % žmonių išvengė vėžio atsinaujinimo. Tuo tarpu tarp tų, kurie buvo gydomi tik pembrolizumabu, šis rodiklis siekė 49,1 %. Toks rezultatų skirtumas rodo, kad papildomas vakcinos naudojimas riziką sumažino 49 %.
Sveikata gerėja. Viena iš tyrimo dalyvių, Connie Franciosi, kuriai dabar yra 80 metų, melanoma buvo diagnozuota dar 2020 metais, pastebėjus įtartiną dėmę ant odos. Šiandien ji džiaugiasi gyvenimu ir patvirtina, kad naujausi tyrimai nerodo jokių ligos atsinaujinimo ženklų.
Saugumo profilis ir visuomenės pasitikėjimas
Mokslininkai pabrėžia, kad naujųjų vėžio vakcinų saugumo vertinimas remiasi didele ankstesne patirtimi. Atlikta išsami analizė, kurios metu tyrėjai išanalizavo „Pfizer-BioNTech“ ir „Moderna“ sukurtų mRNA vakcinų duomenis nuo 2020 m. sausio iki 2025 m. gruodžio. Ši apžvalga patvirtino, kad nors itin retais atvejais mRNA vakcinos gali sukelti širdies raumens ar širdies plėvės uždegimą (miokarditą ir perikarditą), pati COVID-19 infekcija kelia nepalyginamai didesnę šių komplikacijų riziką. Be to, vakcinacijos sukelti širdies sutrikimai dažniausiai būna lengvesni nei tie, kuriuos sukelia virusas.
Klinikinio tyrimo metu užfiksuoti vėžio vakcinos šalutiniai poveikiai taip pat buvo lengvi. Pacientai dažniausiai jautė tik šaltkrėtį ir nedidelį skausmą injekcijos vietoje. Specialistai pripažįsta, kad po pandemijos kilęs vakcinų politizavimas ir visuomenės nepasitikėjimas dažniau buvo susijęs su privalomo skiepijimo reikalavimais, o ne su pačios technologijos trūkumais. Todėl dabar itin svarbu aiškiai komunikuoti, kaip šis metodas veikia.
Šiuo metu mokslininkai jau aktyviai tiria, ar panašias mRNA vakcinas galima pritaikyti ir kitų onkologinių susirgimų, pavyzdžiui, plaučių vėžio, atsinaujinimo prevencijai. Ateities tyrimų rezultatai parodys, ar šis personalizuotas metodas taps standartine onkologinės priežiūros dalimi visame pasaulyje.
Ši informacija nepakeičia gydytojo konsultacijos.
