Per 2016–2024 metų laikotarpį tirtų mirusių donorų smegenų audiniuose mikroplastiko koncentracija buvo 7–30 kartų didesnė nei kepenyse ar inkstuose, o bendras sukauptas kiekis per šį laikotarpį išaugo apie 50 procentų. Didžiausios apkrovos nustatytos donorams, kuriems diagnozuota demencija.

Kaip plastikas pasiekia smegenis?

Eksperimentai su pelėmis rodo, kad polistireno nanodalelės, suvartotos su maistu, per dvi valandas įveikia kraujo ir smegenų barjerą. Įėjimo bilietu joms tampa biomolekulinė „karūna“ – baltymų ir lipidų sluoksnis, kuris apsupa dalelę organizme. Šis mechanizmas paaiškina, kodėl itin smulkios plastiko šukės, ypač polietilenas, dominuoja ir žmogaus smegenų mėginiuose.

Tuo pačiu metu kardiologiniai tyrimai atskleidė ryšį su kraujagyslėmis. Pacientams, kuriems atlikta miego arterijos endarterektomija, aterosklerozinėse plokštelėse rasta mikroplastiko ir nanoplastiko dalelių. Nors priežastingumas kol kas neįrodytas, ši sąsaja su smegenų insulto rizika kelia rimtą susirūpinimą.

Septynis kartus daugiau plastiko nei kepenyse

Naujosios Meksikos universiteto tyrėjai, ištyrę 2016–2024 metų donorų audinius, nustatė, kad smegenyse vyrauja nanoskalės skeveldros, sudarytos daugiausia iš polietileno. Koncentracija smegenyse buvo nuo septynių iki trisdešimties kartų didesnė nei atitinkamuose kepenų ar inkstų mėginiuose. Demencija sirgusių donorų smegenys kaupė didžiausią naštą.

Svarbus ne tik momentinis vaizdas. Aštuonerių metų laikotarpiu bendras audiniuose sukaupto plastiko kiekis išaugo maždaug 50 procentų. Tai sutampa su augančia pasaulinės plastiko gamybos kreive.

Plastiko problema nebėra vien stebėjimo objektas. Drezdeno universiteto ligoninėje dirbantys mokslininkai pranešė, kad gydomoji aferezė – kraujo plazmos valymo procedūra – geba pašalinti medžiagą, atitinkančią mikroplastiko daleles iš žmogaus kraujo plazmos. Tai pirmasis praktinis įrodymas, kad bent dalį cirkuliuojančio plastiko galima ištraukti.

2026 m. balandį JAV pažangiųjų tyrimų agentūra ARPA-H paskelbė programą STOMP (Sistemingas mikroplastiko taikymas). Ši iniciatyva siekia geriau suprasti dalelių poveikį sveikatai ir kurti būdus joms aptikti bei, ateityje galbūt, šalinti iš organizmo.

Matuoti sunku, veikti jau galima

Smulkiausių dalelių paieška lipidų turtinguose audiniuose kelia didelių analitinių iššūkių. Kiekvienam mėginiui būtina griežta užterštumo kontrolė – atskirti iš tikrųjų audiniuose esantį plastiką nuo to, kuris gali patekti per orą, pirštines, skalpelius ar operacinę. Tyrėjai derina pirolizės dujų chromatografijos–masių spektrometrijos, infraraudonosios spektroskopijos ir elektroninės mikroskopijos metodus, kad signalas būtų kuo patikimesnis.

Nors tiesioginis smegenų valymas dar nepasiekiamas, 2026 m. atsitiktinių imčių PERTH tyrimas suteikia praktinę viltį. Įprastą mitybą pakeitus mažai plastiko turinčia dieta, per septynias dienas sumažėjo ftalatų ir bisfenolių metabolitų kiekis šlapime – tai rodo, kad su plastiku susijusi cheminių medžiagų apkrova gali greitai keistis keičiant kasdienius įpročius.

Svarbu atskirti gyvūnų modelių ir klinikinių tyrimų duomenis. Eksperimentai su pelėmis parodo dalelių prasiskverbimo greitį ir mechanizmą, o žmonių audinių tyrimai – kaupimosi mastą ir sąsajas su ligomis. Tikrasis klinikinis kelias – nuo stebėjimo prie intervencijos – dar tik pradedamas tiesti.

Šaltiniai

  1. [1] [Nature.com | Fri, 03 Ju] Microplastics and nanoplastics in matched human blood, bone, and intervertebral discs: Accumulation patterns and risks | npj Emerging Contaminants
  2. [2] [Eurekalert.org | 2026-07-11] Brain Health emergency: Microplastic burden in the human brain now linked to stroke and dementia, with apheresis emerging as the first plausible removal pathway | EurekAlert!
  3. [3] [Progevita.com | 2026-07-11] Microplastics in the Brain: 2026 Evidence and Practical Steps
  4. [4] [Openaccessgovernment.org | 2026-07-11] Are micro- and nanoplastics accumulating in the brain promoting neurological dysfunction and disease? | Open Access Government