Pasaulio akcijų rinkose stiprėja spaudimas lustų gamintojams, o naftos kainos kyla dėl atsinaujinusios įtampos Artimuosiuose Rytuose. Lietuvos ir Europos Sąjungos įmonėms ši dviguba įtampa gali reikšti ne tik brangesnes žaliavas, bet ir atsargesnį technologijų sektoriaus vertinimą.

Lustų gamintojų nuosmukis slegia indeksus

Pasaulio akcijų rinkose pastaruoju metu matomas aiškus krypčių išsiskyrimas. Nors anksčiau tokios finansų milžinės kaip „Goldman Sachs“ ir „BlackRock“ fiksavo geresnius pavasario pelnus nei tikėjosi analitikai, technologijų sektorius nesugebėjo išlaikyti šio pozityvumo. Dirbtinio intelekto (DI) ir puslaidininkių sektoriaus akcijos patiria gilėjantį spaudimą, kuris greitai persidavė į pagrindinius pasaulio indeksus.

Azijos rinkoms penktadienio prekybos pradžia buvo itin sunki. Lustų gamintojų akcijų pigimas nusvėrė kitų sektorių pasiekimus ir nusitempė žemyn pasaulinius akcijų rodiklius. Taipėjaus biržos indeksas smuko 6,5 %, Tokijo akcijų rinka fiksavo 4 % nuosmukį, o Šanchajaus indeksas susitraukė 3 %. Prie šio kritimo stipriai prisidėjo tokios įmonės kaip „Taiwan Semiconductor Manufacturing Co.“ (TSMC), kurių rinkos svoris yra lemiamas visam regionui.

Šis nuosmukis rodo, kad investuotojai pradeda daug griežčiau vertinti ateities prognozes. Kai kurių technologijų įmonių vasaros pajamų ir pelno prognozės nesiekė rinkos lūkesčių, o tai iškart sukėlė pardavimų bangą.

Geopolitinis naftos kainų šuolis

Kol technologijų akcijos ieško tvirtesnio pagrindo, žaliavų rinkoje stebimas visiškai priešingas judėjimas. Naftos kainos fiksavo staigiausią savaitinį kilimą per pastaruosius tris mėnesius. Pagrindinis šio brangimo variklis – iš naujo įsiplieskusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri kelia tiesioginę grėsmę tiekimo grandinėms ir gavybos stabilumui.

Europos Sąjungos pramonės įmonėms ir transporto sektoriui brangesnė nafta yra tiesioginis signalas apie būsimą sąnaudų augimą. Kai energijos ištekliai brangsta, spaudimas persikelia per visą tiekimo grandinę – nuo gamybos kaštų iki galutinio vartotojo prekių pristatymo. Šis poveikis paprastai pasirodo ne iš karto, o per kelias savaites, kai įmonės pradeda atnaujinti savo tiekimo sutartis.

Stiprėjantis doleris ir brangesnė nafta kartu didina spaudimą ne tik grafikams, bet ir importo sąnaudoms Europoje. Ši kombinacija yra ypač nepalanki pramonės įmonėms, kurios bando atsigauti po ankstesnių energetinių šokų. Kai žaliavų kainos kyla, o technologijų sektorius nebeteikia buvusio augimo impulso, investuotojai priversti perskaičiuoti savo portfelių riziką.

Didėjantis svyravimas ir nauji konkurentai

Rinkos jautrumą puikiai iliustruoja pastarųjų dienų svyravimai kitose regioninėse biržose. Seulo „Kospi“ indeksas per vieną savaitę išgyveno tikrus kalnelius: vieną dieną jis šovė į viršų 6,2 %, tačiau kitas dvi dienas fiksavo atitinkamai 6,4 % ir 8,9 % nuosmukius. Toks didelis kintamumas rodo, kad rinkoje trūksta vieningos krypties, o investuotojų reakcijos į bet kokias naujienas yra itin jautrios.

Prie technologijų sektoriaus neapibrėžtumo prisideda ir struktūriniai pokyčiai rinkoje. Panašiai kaip 2025 metų pradžioje, kai Kinijos „DeepSeek“ pristatė savo dirbtinio intelekto modelį, rinkoje vėl pasirodo pigesnių alternatyvų didiesiems Vakarų modeliams, tokiems kaip „ChatGPT“ ar „OpenAI“ produktai. Pigesnių konkurentų atsiradimas gali sumažinti kompiuterinių lustų ir kitų komponentų paklausą, nes efektyvesni ir pigesni modeliai reikalauja mažiau brangios aparatinės įrangos išteklių.

Šis technologinis lūžis keičia visą sektoriaus vertinimą. Jei anksčiau buvo manoma, kad lustų paklausa augs neribotai, dabar investuotojai pradeda suprasti, kad efektyvesnė programinė įranga gali apriboti fizinės įrangos poreikį. Tai verčia iš naujo įvertinti įmonių, gaminančių pažangiausius puslaidininkius, ateities pelno maržas.

Vartotojų lūkesčiai ir tolimesnė kryptis

Nepaisant įtampos akcijų ir žaliavų rinkose, makroekonominiai duomenys siunčia nevienareikšmius signalus. Remiantis naujausiais pranešimais, JAV vartotojų pasitikėjimas gerėja labiau nei tikėjosi ekonomistai, o būsimos infliacijos lūkesčiai šalyje sumažėjo. Tai rodo, kad vidaus paklausa didžiausioje pasaulio ekonomikoje išlieka santykinai atspari, nors finansų rinkose ir stebimas nervingumas.

Vis dėlto bendras akcijų rinkos vaizdas išlieka atsargus. JAV indeksas „S&P 500“ nukrito 1 % ir užfiksavo pirmąją nuostolingą savaitę per pastarąsias tris savaites. Tai buvo tik trečia nuostolinga savaitė nuo kovo pabaigos, o šis kritimas įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai indeksas buvo priartėjęs per 0,5 % iki savo visų laikų aukščiausio lygio.

Toliau svarbiausia stebėti, ar naftos kainų kilimas virs ilgalaikiu veiksniu, nes tai gali vėl paskatinti infliacijos spaudimą ir priversti centrinius bankus ilgiau išlaikyti aukštesnes palūkanų normas. Jei geopolitinė įtampa neslūgs, o technologijų sektoriaus prognozės išliks vangesnės, rinkoms bus sunku grįžti prie ankstesnio augimo tempo.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Washingtontimes.com | 2026-07-17] AI stocks keep falling, while oil prices keep climbing
  2. [2] [Bnnbloomberg.ca | 2026-07-17] AI stocks keep falling, while oil prices keep climbing
  3. [3] [Dailyrecordnews.com | 2026-07-17] AI stocks keep falling, while oil prices keep climbing | International | dailyrecordnews.com
  4. [4] [Ncnewsonline.com | 2026-07-17] AI stocks keep falling, while oil prices keep climbing | National | ncnewsonline.com
  5. [5] [X.com] Asian stocks got off to a rocky start on Friday as the drag from chipmakers weighed on global equity indexes, while oil
  6. [6] [X.com] Crude oil prices have risen again this week after the ceasefire between the US and Iran seemed to have effectively colla
  7. [7] [X.com] Another insane day…let’s recap 👀