Jungtinės Karalystės mados milžinė „Next“ pasiekė kritinę pergalę Darbo apeliaciniame tribunole (EAT), kuri gali tapti esminiu orientyru visam mažmeninės prekybos sektoriui. Teismas panaikino ankstesnį sprendimą, vertusį bendrovę suvienodinti bazinį užmokestį parduotuvių konsultantams ir sandėlių darbuotojams. Ši nutartis įtvirtina principą, kad rinkos jėgos ir poreikis pritraukti darbuotojus į deficitines pozicijas yra teisėtas pagrindas mokėti skirtingus atlyginimus, net jei atliekamas darbas pripažįstamas lygiaverčiu.

Rinkos logika prieš lygiavos principą

Ginčo ašis sukosi aplink fundamentalią verslo dilemą: ar darbdavys privalo mokėti identišką bazinį atlyginimą skirtingų padalinių darbuotojams, jei jų darbo rinkos sąlygos iš esmės skiriasi? 2024 metais priimtas pirminis sprendimas buvo palankus parduotuvių personalui, tačiau „Next“ sėkmingai įrodė, kad toks reikalavimas ignoruoja ekonominę realybę. Apeliacinis tribunolas sutiko, kad didesnis užmokestis sandėlio darbuotojams yra pateisinamas dėl specifinio spaudimo samdant ir išlaikant personalą – problemų, kurios parduotuvių sektoriuje nėra tokios aštrios.

„Next“ pozicija šiame procese buvo aiški: bendrovė moka rinkos tarifus abiejose srityse, tačiau patys tarifai negali būti vienodi, nes sandėlių logistikos sektoriuje konkurencija dėl darbuotojų yra gerokai intensyvesnė. Teismas pripažino, kad darbdaviai privalo turėti laisvę mokėti tiek, kiek reikia norint užpildyti laisvas darbo vietas, ir tai neįpareigoja jų automatiškai kelti atlyginimų kitiems darbuotojams, jei tam nėra ekonominio pagrindo. Čia esmė – teisinė sistema pasirinko ginti verslo lankstumą, o ne dirbtinį algų suvienodinimą.

Šis sprendimas sukuria svarbų precedentą. Jei reikalavimas suvienodinti atlyginimus būtų likęs galioti, tai būtų tapę nepakeliama finansine našta daugeliui mažmenininkų, valdančių savo logistikos grandines. „Next“ teigimu, pralaimėjimas būtų buvęs „triuškinantis smūgis“ visam JK mažmeninės prekybos sektoriui tuo metu, kai šalies ekonomikai žūtbūt reikia stabilių darbo vietų.

Diskriminacijos faktorius ir lyties šešėlis

Byla turėjo ir itin jautrų socialinį atspalvį. Ieškovai, kurių skaičius per kelerius metus išaugo iki daugiau nei 6 400, rėmėsi faktu, kad parduotuvių salėse dirba daugiausia moterys (apie 78 %), o sandėliuose – vyrai (apie 53 %). Jų teisininkų teigimu, mažesnis užmokestis parduotuvių personalui de facto reiškė moterų diskriminaciją, nors jų darbas ir buvo pripažintas lygiaverčiu sandėlio darbininkų veiklai.

Vis dėlto teismas konstatavo, kad nustatant atlyginimų tarifus „lytis į lygtį nepateko“. Tiek pirminis tribunolas, tiek apeliacinė instancija pabrėžė, kad nėra jokių įrodymų, jog „Next“ būtų tiesiogiai diskriminavusi darbuotojus dėl lyties. Atlyginimų skirtumus diktavo ne išankstinės nuostatos, o objektyvi pasiūlos ir paklausos sankirta darbo rinkoje. Darbdaviams šis išaiškinimas suteikia teisinio saugumo: kol algų diferencijavimas remiasi ekonominiais rodikliais, jis išlieka teisėtas.

Nors ieškovus atstovaujanti advokatų kontora „Leigh Day“ pasidžiaugė, kad teismas neatmetė fakto, jog tokia praktika gali nepalankiai paveikti moteris, galutinė išvada dėl bazinio užmokesčio jiems tapo dideliu nusivylimu. „Next“ šį sprendimą pavadino „sveiko proto pergale“, patvirtinančia, kad verslas negali būti baudžiamas už tai, jog reaguoja į skirtingas darbo rinkos sąlygas.

Kova persikelia į detales

Nors „Next“ laimėjo svarbiausią mūšį dėl bazinio atlyginimo, teisinė epopėja dar nesibaigė. Apeliacinis tribunolas paliko galioti kai kurias pirminio sprendimo dalis, susijusias su papildomomis darbo sąlygomis. Mažmenininkui nepavyko įtikinti teismo, kad mažesni tarifai už darbą naktimis, viršvalandžius ar sekmadienio priedus parduotuvių darbuotojams buvo pakankamai pagrįsti. Taip pat liko galioti sprendimas dėl neapmokamų poilsio pertraukų parduotuvėse.

Bendrovė jau pareiškė, kad sieks leidimo apskųsti ir šiuos likusius punktus. Tai rodo, kad mažmenininkas pasiryžęs iki galo ginti savo teisę savarankiškai formuoti visą kompensavimo paketą. Verslui toks fonas dažniausiai reiškia ne tik teisinę įtampą, bet ir poreikį itin kruopščiai dokumentuoti kiekvieną atlygio sprendimą, kad ateityje būtų išvengta panašių kolektyvinių ieškinių.

Ši byla iliustruoja platesnį procesą: kai teisinė sistema bando įsikišti į kainodarą darbo rinkoje, ji susiduria su natūraliu pasipriešinimu. Kai paslaugų sektoriaus darbuotojų trūkumas skiriasi priklausomai nuo padalinio, centrinio banko ar teismo bandymai „suvienodinti“ situaciją dažnai atsimuša į verslo modelio tvarumo ribas. Per artimiausius mėnesius svarbiausias testas bus tai, ar ieškovams pavyks gauti leidimą dar vienai apeliacijai – nuo to priklausys, ar JK mažmeninė prekyba galutinai įtvirtins rinkos viršenybę prieš lygiavos reikalavimus.

Šaltiniai

  1. [1] [Globalbankingandfinance.com | 2026-09-07] Next Wins Appeal in UK Equal Pay Case Over Warehouse Worker Wages
  2. [2] [Theguardian.com | 2026-09-07] Next overturns equal pay ruling that raised basic wages for shop staff | Next | The Guardian
  3. [3] [Retail-insight-network.com | 2026-09-07] UK tribunal rules in Next's favour on equal pay dispute
  4. [4] [Tradingview.com | Mon, 07 Se] UK retailer Next wins appeal in equal pay case