JAV technologijų sektoriaus išpardavimas sėja nerimą dėl dirbtinio intelekto investicijų grąžos

JAV technologijų milžinių akcijų nuosmukis sukėlė stiprią bangą Volstryte, investuotojams pradėjus aktyviai trauktis iš dirbtinio intelekto (DI) pozicijų. Ši korekcija siunčia aiškų signalą pasaulio rinkoms: kapitalas tampa kur kas reiklesnis apčiuopiamiems rezultatams, o aklas tikėjimas technologijų bumu užleidžia vietą pragmatiškam rizikos vertinimui.

Kai technologijų milžinai praranda pagrindą

Investuotojų entuziazmas, ilgą laiką nešęs technologijų sektorių į rekordines aukštumas, susidūrė su rimtu realybės testu. JAV biržose užfiksuotas ryškus nuosmukis, kurį labiausiai pajuto įmonės, tiesiogiai susijusios su DI infrastruktūra ir puslaidininkių gamyba. Filadelfijos puslaidininkių indeksas (Philadelphia SE Semiconductor Index) smuko net 7,3 proc., o tai rodo sisteminį viso sektoriaus perkainojimą.

Šis judesys nebuvo atsitiktinis. Rinkos dalyviai vis garsiau kelia klausimus dėl milžiniškų kapitalo išlaidų (capex) duomenų centrams, lustams ir programinei įrangai, abejodami, ar šios investicijos sugeneruos laukiamą grąžą per protingą laikotarpį. Kaip pastebi „Goldman Sachs“ strategas Richas Privorotsky, rinka pastarąsias savaites ignoravo beveik kiekvieną neigiamą signalą, susijusį su DI kapitalo išlaidų tendencijomis.

Šį susirūpinimą sustiprina ir finansų grupės „deVere Group“ vadovas Nigel Green. Jo vertinimu, prekyba dirbtinio intelekto akcijomis tapo pernelyg susispaudusi, o tokioje situacijoje „išėjimo durys labai greitai tampa itin mažos“.

Nuosmukis tiesiogiai palietė žinomiausius rinkos lyderius. „Reuters“ teigimu, lustų gamybos lyderės „Nvidia“ akcijos krito apie 3 proc., o kitų svarbių sektoriaus žaidėjų – „Intel“, „Marvell“ ir AMD – vertė susitraukė dar stipriau, fiksuojant praradimus tarp 6,2 proc. ir 8,7 proc. Toks staigus vertės garavimas rodo, kad investuotojai nebėra linkę toleruoti aukštų vertinimų vien dėl skambių ateities pažadų. Be to, po tris dienas trukusio nuosmukio, kuris jau buvo sunaikinęs daugiau nei 600 mlrd. JAV dolerių vertės, „MarketWatch“ duomenimis, „SpaceX“ vėl atsidūrė dėmesio centre, jos vertei krentant dar žemiau.

Nevienodas indeksų judėjimas ir platesnis spaudimas

Nors technologijų sektorius išgyveno gilų sukrėtimą, platesnis rinkos vaizdas išliko nevienalytis. Pramoninis indeksas „Dow Jones Industrial Average“ sugebėjo išlaikyti minimalų teigiamą pokytį ir pakilo 0,02 proc. iki 51 720,88 punkto ribos. Tai rodo, kad kapitalas bando ieškoti prieglobsčio tradiciniuose, mažiau nuo technologijų burbulo priklausomuose sektoriuose, nors bendra nuotaika išlieka įtempta.

Kai technologijų sektorius traukiasi, o obligacijų pajamingumai išlieka aukšti, investuotojai linkę greitai mažinti riziką visose turto klasėse. Šis spaudimas persimetė ir į alternatyvias rinkas. Didžiausia kriptovaliuta Bitcoin patyrė staigų nuosmukį, investuotojams skubant atsikratyti rizikingesnio turto visame pasaulyje. Tai dar kartą patvirtina, kad likvidumo susitraukimas technologijų akcijose greitai randa kelią į kitus spekuliacinius segmentus.

Tuo pat metu žaliavų rinkoje taip pat užfiksuotas judėjimas žemyn. „Brent“ tipo naftos kaina smuktelėjo maždaug vienu doleriu iki 76,72 dolerio už barelį. Šis žaliavų pigimas ir akcijų rinkos plotis, kuris pastebimai siaurėja, kartu rodo, kad investuotojai pradeda atsargiau vertinti bendrą pasaulio ekonomikos paklausos dinamiką.

Palūkanų normų fonas ir ateities neapibrėžtumas

Už akcijų rinkos svyravimų stovi ir griežta pinigų politika. „Reuters“ teigimu, praėjusią savaitę JAV centrinis bankas (Federalinis rezervų bankas, arba Fed) išlaikė bazinių palūkanų normų tikslinį intervalą ties 3,50–3,75 proc. riba. Nors rinkos tikisi palengvėjimo, devyni iš 19 pinigų politikos formuotojų prognozuoja, kad palūkanų normų didinimas gali įvykti iki 2026 metų pabaigos. Kaip pažymi patys Fed pareigūnai, aukštesnės palūkanų normos paprastai slegia augimo akcijas, nes jos sumažina dabartinę būsimo pelno vertę, kurios tikisi investuotojai.

Šis griežtas tonas palaiko aukštą skolos kainą. JAV 10 metų iždo obligacijų pajamingumas laikėsi arti 4,489 proc. ribos, o tai riboja pigių pinigų prieinamumą ir verčia įmones atsargiau vertinti plėtros planus. „Swissquote Bank“ analitikės Ipek Ozkardeskaya vertinimu, bendrovių sprendimai parduoti obligacijas atnaujino investuotojų nerimą dėl to, kad didžiosios technologijų įmonės, siekdamos sukurti DI infrastruktūrą, pernelyg pasikliauja skola.

Toliau svarbiausia stebėti birželio 25 dieną pasirodysiančius naujus duomenis ir pinigų politikos atnaujinimus, nes būtent jie parodys, ar centriniai bankai mato erdvės švelninti toną, ar rinkoms teks dar ilgiau taikytis prie brangaus kapitalo realybės. Kol kas investuotojų elgsena rodo, kad atsargumas tampa svarbesnis už augimo lūkesčius.

Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [BBC | Fri, 05 Ju] US stocks slump as fears over Big Tech shake Wall Street
  2. [2] [X.com | 2026-06-27] Investors are fleeing tech stocks in record numbers
  3. [3] [Proactive financial news | Tue, 23 Ju] Dow flat, Nasdaq slumps as investors pull back from AI stocks