Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) Gynybos departamentas vertina didelius karinių pajėgų išsidėstymo pokyčius Europoje bei Artimuose Rytuose. Svarstomi scenarijai apima galimą dalinių perdislokavimą ir bazių tinklo koregavimą. Ši peržiūra verčia Europos sąjungininkus ieškoti būdų, kaip patiems užtikrinti trūkstamus gynybos pajėgumus.

Šešių mėnesių peržiūra ir svarstomos alternatyvos

JAV Gynybos departamentas, dar žinomas kaip Pentagonas, pradėjo nuodugnų savo globalaus karinio buvimo vertinimą. Gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas birželio mėnesį paskelbė apie šešių mėnesių peržiūrą, skirtą JAV karių skaičiui ir bazių išsidėstymui Europoje išanalizuoti. Karinio planavimo specialistams buvo pavesta parengti bent keturias alternatyvas, apimančias karių skaičių, bazavimosi vietas, pajėgumų reikalavimus ir galimų pokyčių tvarkaraštį.

Sprendimų dar nėra. Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad tarp svarstomų galimybių yra iki 25 000 karių išvedimas iš Europos – žingsnis, keliantis nerimą Europos valstybėms ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) atstovams, susiduriantiems su agresyvėjančia Rusijos laikysena. Tuo pačiu metu JAV Europos vadavietės vadovas generolas Alexus Grynkewichas turėtų netrukus pateikti Pentagono vadovybei konkrečias parinktis dėl bazių vietų keitimo ir dabartinio maždaug 80 000 JAV karių kontingento koregavimo.

Kartu vertinama situacija ir kituose regionuose. JAV dienraštis The Washington Post pranešė, kad Pentagonas analizuoja galimybę perdislokuoti dalinius tolyn nuo Persijos įlankos. Oficialiose ataskaitose nurodoma, kad Pentagono pareigūnai dar nėra priėmę galutinio sprendimo, ar po karo su Iranu bazių bei personalo lygis bus grąžintas į ankstesnę būseną.

Priklausomybė nuo JAV logistikos ir žvalgybos architektūros

Amerikiečių pajėgos Europoje nėra tik pavieniai pėstininkų ar tankų daliniai. Jos sudaro šerdį daug platesnėje karinėje sistemoje, kuri apima vadovavimą ir valdymą, žvalgybą bei stebėjimą, oro pajėgas, logistiką, strateginį transportavimą, degalų papildymą ore, oro bei priešraketinę gynybą ir visą infrastruktūrą, būtiną pastiprinimui iš Šiaurės Amerikos priimti.

Pajėgumų spragos išlieka didelės. Jei JAV priimtų sprendimą nuolat išlaikyti mažesnį karinį kontingentą žemyne, Europos vyriausybėms tektų pačioms sukurti ir išlaikyti kritinius pajėgumus, kuriais iki šiol buvo remiamasi per Vašingtoną. Nukopijuoti ar savarankiškai atkurti strateginio oro transporto grandines, degalų papildymo ore sistemą, teatro lygio žvalgybą, integruotą vadovavimą ar didelių junginių išlaikymo logistiką visame žemyne yra itin sudėtinga užduotis.

Kai JAV peržiūri savo karinį buvimą, o strateginių pajėgumų atkūrimas reikalauja didelių resursų, Europos valstybės priverstos didinti finansavimą net ir nesant garantijų dėl ilgalaikio Vašingtono skydo. Pagrindinis klausimas – ar sąjungininkų pajėgos kolektyviai turi pakankamai karinių sistemų, leidžiančių veikti dideliu mastu be masinės Amerikos paramos.

Svarbiausi Pentagono vertinami veiksniai ir reikalavimai:

Regioniniai poslinkiai ir neapibrėžtumas sąjungininkams

Nepaisant bendrų svarstymų apie pajėgų mažinimą Europoje, tam tikros kryptys išlaiko išskirtinį dėmesį. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad valstybės artėja prie planų dėl naujos JAV armijos bazės kūrimo Lenkijoje, signalizuodamas apie galimą tvirtesnį amerikiečių įsitvirtinimą Rytų flange. Tačiau Pentagono ataskaitose akcentuojama, kad tiksli ateities laikysena regione, bazių statybos struktūra ir partnerių finansinis prisidėjimas dar nėra galutinai apibrėžti.

Perspektyvos keičiasi. Svarbiu veiksniu vertinime tampa tai, ar priimančios šalys krizės metu prisiderina prie JAV prioritetų. P. Hegsethas NATO susitikime Briuselyje pažymėjo, kad karo prieš Iraną metu, kai JAV siekė panaudoti bazes Europoje kariniams skrydžiams ir karo laivų dislokavimui, dalis sąjungininkų atsisakė suteikti tokias teises.

Tuo pačiu metu fiksuojami ir kiti globalūs JAV karinių išteklių poslinkiai. Žiniasklaidos kanalas CNN pranešė, kad Pentagonas planuoja nukreipti MQ-9 Reaper bepiločius orlaivius iš Afrikos į Pietų Ameriką, kur stiprinamos kovos su narkotikais operacijos. Artimuose Rytuose saugumo padėtis taip pat išlieka įtempta, o JAV pajėgų pažeidžiamumą Persijos įlankos regione išryškino karas su Iranu, kurio metu žuvo mažiausiai 18 JAV karių.

Kas lems galutinę strategijos kryptį

Europos NATO šalys nuo Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios reikšmingai padidino išlaidas gynybai ir išplėtė savo karines struktūras. Vis dėlto strateginių spragų užpildymui prireiks nemažai laiko. Per artimiausius mėnesius paaiškės, kurį iš keturių parengtų alternatyvių scenarijų pasirinks JAV karinė vadovybė.

Ateities kryptis priklausys nuo to, kiek griežtai JAV susies savo buvimą su sąjungininkų teikiamomis bazavimosi teisėmis bei finansiniu prisidėjimu prie infrastruktūros išlaikymo. Kol galutiniai sprendimai nepriimti, Europos sostinėms tenka planuoti gynybą padidėjusio neapibrėžtumo sąlygomis.

_Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui._

Šaltiniai

  1. [1] [Thenationalnews.com | 2026-09-19] Pentagon weighs changes to US 'force posture' in Middle East and Europe | The National
  2. [2] [Europesays.com | 2026-09-18] Pentagon weighs changes to US 'force posture' in Middle East and Europe
  3. [3] [Nbcnews.com | 2026-09-18] Trump administration weighs drastic cut to U.S. forces in Europe of 25,000 or more
  4. [4] [Defencematters.eu | 2026-09-18] Pentagon weighs major US force reduction as NATO confronts Europe’s capability gaps