Rusijos pajėgos prieš Ukrainą vis dažniau naudoja naujos kartos reaktyvinius bepiločius orlaivius, kurie dėl savo greičio tapo rimtu iššūkiu šalies oro gynybos sistemoms. Šie kasdieniai išpuoliai ne tik kelia nuolatinę grėsmę civilinei bei karinei infrastruktūrai, bet ir verčia Ukrainos inžinierius skubiai ieškoti technologinių atsakymų. Oro erdvėje prasidėjo naujas ginklavimosi lenktynių etapas, kuriame laikas nuo taikinio aptikimo iki smūgio susitraukė iki minimumo.

Greičio pranašumas ir persitvarkanti Rusijos infrastruktūra

Ilgą laiką pagrindine Rusijos tolimesnių smūgių priemone buvę „Shahed“ tipo bepiločiai orlaiviai naudojo benzininius variklius, kurie savo konstrukcija ir garsu primena motociklus. Tačiau situacija iš esmės pasikeitė, kai ginkluotėje pasirodė reaktyviniai modeliai. Šie aparatai sukurti pagal Irane 2023 m. lapkritį viešai pristatyto reaktyvinio „Shahed-238“ pavyzdį, kuris tapo patobulinta ankstesnės sraigtinės versijos „Shahed-136“ modifikacija. Pirmieji pranešimai apie šių naujųjų dronų panaudojimą Ukrainos fronte pasirodė 2024 m. sausį.

Mūšio lauke reaktyvinis variklis suteikia esminį taktinį pranašumą. Karo technologijų ekspertė dr. Marina Miron pažymi, kad dėl gerokai didesnio greičio Ukrainos oro gynybai tampa daug sunkiau perimti šiuos taikinius. Atnaujinti bepiločiai gali skrieti didesniu nei 300 mylių per valandą (apie 480 km/h) greičiu, o tai viršija įprastų Ukrainos naudojamų kopterių galimybes. Ukrainos vyriausybinės gynybos inovacijų platformos Brave1 atstovų teigimu, ankstesni „Shahed“ modeliai skrisdavo 100–150 km/h greičiu, tuo tarpu reaktyviniai pasiekia net 500 km/h ribą. Toks šuolis drastiškai sutrumpina laiką, kurį gynėjai turi reakcijai nuo objekto užfiksavimo iki jo numatomo smūgio.

Spaudimas didėja. Kartu su technologiniu kokybiniu šuoliu auga ir kiekybinis atakų mastas. Ukrainos kariuomenės duomenimis, reaktyvinių bepiločių naudojimas demonstruoja staigią augimo kreivę: birželį užfiksuoti 350 paleidimų, liepą šis skaičius išaugo iki 1 600, o rugpjūtį pasiekė 2 800. Kijevo duomenys rodo, kad Maskva vienos atakos metu dabar vidutiniškai panaudoja net 15 kartų daugiau bepiločių nei prieš ketverius metus. Šį augimą palaiko Rusijos taktika vienu metu naudoti skirtingą ginkluotę – reaktyvinius dronus, pigius apgaulingus taikinius (masalus) ir brangias balistines raketas, taip siekiant visiškai perkrauti Ukrainos radarus ir išsekinti priešlėktuvinių raketų atsargas.

Šiam gamybos ir naudojimo intensyvumui pritaikoma ir infrastruktūra Rusijos teritorijoje. Palydovinės nuotraukos rodo, kad Maskva pertvarko karinius objektus: naujoje bazėje Tsymbulovos gyvenvietėje, Orelio regione, užfiksuoti ilgesni paleidimo bėgiai, kurie yra tiesiogiai siejami su reaktyvinių bepiločių orlaivių eksploatacija. Šių ginklų keliama grėsmė jau peržengia ir tiesioginės karo zonos ribas – Moldovos vyriausybė pranešė, kad Kišiniovo oro uoste buvo atidėtas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio lėktuvo skrydis, kai į šalies oro erdvę įskriejo Rusijos dronas, įvardijamas kaip reaktyvinis.

Gynybos dilema: kai įprasti metodai nebeveikia

Iki šiol Ukrainos oro gynyba rėmėsi kelių pakopų modeliu, kurį sudarė naikintuvai, mobilieji kulkosvaidžių būriai, priešlėktuvinės raketos ir sraigtiniai perėmimo dronai. Šis tinklas veikė itin efektyviai – metų pradžioje, V. Zelenskio teigimu, šaliai pavykdavo numušti apie 94 % tolimojo nuotolio bepiločių orlaivių. Tačiau pasirodžius reaktyviniams modeliams, efektyvumo rodikliai patyrė spaudimą, o rugpjūčio mėnesį Kijevas iš esmės nustojo viešai skelbti tikslius jų numušimo statistikos procentus.

Dar rugpjūčio 10 d. Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas generolas majoras Vadymas Skibickis pabrėžė, kad šalies pajėgoms skubiai reikalingos naujos perėmimo raketos, galinčios prilygti reaktyvinių dronų greičiui. Vis dėlto, naujieji Rusijos ginklai turi ir tam tikrų silpnybių, kurias Ukrainos gynėjai bando išnaudoti savo naudai.

* Reaktyvinių bepiločių techninės savybės ir jų ribotumai:

Greičio pranašumas:* suteikia mažiau laiko gynybinėms sistemoms reaguoti ir nusitaikyti.

Trumpesnis nuotolis:* dėl didesnių reaktyvinio variklio degalų sąnaudų šie dronai pasižymi mažesniu skrydžio spinduliu nei benzininiai analogai.

Mažesnė kovinė galvutė:* siekiant išlaikyti greitį ir vietą degalams, šiuose aparatuose montuojami mažesni sprogmenų užtaisai.

Jautrumas trukdžiams:* reaktyviniai modeliai išlieka itin imlūs radioelektroninės kovos (REK) sistemoms ir signalų slopinimui.

Nors riba tarp pažangaus bepiločio ir pigios sparnuotosios raketos sparčiai nyksta, organizacijos Conflict Armament Research analitikai pabrėžia, kad reaktyviniai dronai dar nėra tapę visišku sparnuotųjų raketų pakaitalu, o jų efektyvumą vis dar galima apriboti tinkamomis technologinėmis priemonėmis.

Ukrainos inžinerinis atsakas: trys perėmėjų kryptys

Kadangi įprasti kopteriai fiziškai nepajėgia pasivyti naujųjų taikinių, Ukrainos pramonė pradėjo skubų atsakomųjų priemonių kūrimą. V. Zelenskis patvirtino, kad šalyje jau sėkmingai išbandytas naujas bepilotis perėmėjas, o šalies gynybos ministras Yevhenii Khmara iškėlė užduotį kuo greičiau pagaminti tūkstančius tokių vienetų. Ukrainos kūrėjai šiuo metu vysto tris pagrindines technologines kryptis, skirtas greitiems taikiniams naikinti:

1. Sparnuotieji bepiločiai orlaiviai su mažais turboreaktyviniais varikliais, savo aerodinamine koncepcija panašūs į pačius „Shahed“.

2. Bepiločiai orlaiviai, naudojantys sparnuotės (impelerio) traukos sistemas, užtikrinančias didelį pagreitį.

3. Tradicinės konstrukcijos kvadrokopteriai, aprūpinti itin galingais varikliais, specializuotomis baterijomis ir aerodinaminiais korpuso patobulinimais.

Didžiausias iššūkis kuriant šias sistemas yra ne pačios aparatinės įrangos gamyba, o automatizavimo ir dirbtinio intelekto algoritmų integravimas, leidžiantis dronui perėmėjui savarankiškai nusitaikyti ir atlikti manevrą esant dideliam greičiui. Kadangi Rusija savo dronuose naudoja ir kiniškos kilmės turbojetinius variklius, Ukrainai itin svarbu užsitikrinti patikimas komponentų tiekimo grandines bei tarptautinę paramą. Šis klausimas jau persikėlė į politinį lygmenį – kova su reaktyviniais bepiločiais buvo įtraukta į Ukrainos ir Danijos gynybos pareigūnų derybų darbotvarkę.

Šių technologinių lenktynių baigtį artimiausiu metu nulems tai, kaip greitai Ukrainos įmonėms pavyks pereiti nuo bandomųjų prototipų prie masinės naujųjų perėmėjų gamybos ir ar pavyks sukurti pakankamai pigų gamybos modelį, kad būtų galima atremti kasdienes masines atakas.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [BBC | 2026-09-12] Russia's new jet-powered drones outpacing Ukraine's air defences with daily launches
  2. [2] [Newscientist.com | 2026-09-15] Jet-powered drones pose a new threat to Ukraine – can they be stopped? | New Scientist
  3. [3] [Aerotime.aero | 2026-09-16] Ukraine successfully tests new interceptor against jet-powered Shahed drones