Dirbtinio intelekto (DI) technologijų plėtra keičia darbo rinkos struktūrą, o kartu su ja kyla klausimų dėl būsimų darbo vietų vertės ir socialinių kaštų. KTU ekspertų teigimu, DI gali tapti viena svarbiausių artimiausio dešimtmečio ekonominės ir socialinės nelygybės priežasčių.

Automatizacijos paradoksas ir darbo našumas

Technologijų pažanga, įskaitant robotiką ir DI, keičia ne tik gamybos procesus, bet ir patį darbo pobūdį. Vienas žmogus, naudodamasis aukščiausio lygio modeliu, tinkamais duomenimis ir agentų sistema, gali atlikti darbą, kuriam anksčiau reikėjo viso specialistų padalinio. Tuo tarpu kitas darbuotojas gali gauti tik bendro pobūdžio atsakymus, o tai sukuria ryškų produktyvumo ir galimybių atotrūkį.

Automatizacijos paradoksas ir darbo našumas
Automatizacijos paradoksas ir darbo našumas

Ši transformacija kelia nerimą absolventams, kurie svarsto apie įgyto diplomo vertę ir tai, kas padengs pereinamojo laikotarpio socialinius kaštus. Nors technologijų vadovai dažnai pabrėžia DI naudą, diskusijos apie šių pokyčių pasekmes darbo rinkai išlieka sudėtingos.

Demografiniai iššūkiai ir ekonominis kontekstas

Lietuva artimiausioje ateityje susidurs su reikšmingu visuomenės senėjimu ir darbo jėgos mažėjimu. Šiame kontekste technologinė pažanga ir automatizacija tampa svarbiais veiksniais, darančiais įtaką ekonominiam ciklui bei užimtumo struktūrai. Prie darbo užmokesčio dinamikos pastaraisiais metais prisidėjo darbo našumas, minimaliojo darbo užmokesčio pokyčiai ir užimtumo struktūros kaita.

Analizuojant 2021–2022 m. mokesčių pajamų augimą, pastebima, kad didelę įtaką turėjo makroekonominės bazės plėtra ir įgyvendintos fiskalinės priemonės. Daugiau nei pusę pajamų iš pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio ir socialinių įmokų padidėjimo galima priskirti kainų komponento didėjimui.

Technologijų raida ir žmogaus vaidmuo

Technologinis pasaulis neplanuoja sustoti ties dabartiniu pasiekimų lygiu. DI jau keičia žmogaus mąstymą, o klausimas, kokiu pagreičiu vyks automatizacija ir kiek išmanumo turės pačios sistemos, išlieka atviras. Kai kurie ekspertai, remdamiesi posūkio link „bőséggazdaság“ (būties ekonomikos) teorija, svarsto, kad ateityje darbas gali tapti ne kenčiamu būtinybe, o savirealizacijos forma, jei baziniai poreikiai bus užtikrinti.

Vis dėlto, KTU aplinkoje atliktas vertinimas rodo, kad studentų požiūris į DI nėra nei technofobinis, nei naiviai entuziastingas. Nors DI nebuvo pagrindinė 2026 m. diplomų įteikimo ceremonijos tema, tarp absolventų buvo ir specializuotą programą „SKILLed AI“ baigusių studentų, kurie savo ateitį vertina per technologijų integracijos prizmę.

Socialinės nelygybės rizikos

Pagrindinis iššūkis, kurį įžvelgia ekspertai – ekonominės ir socialinės nelygybės didėjimas. Jei technologijų nauda bus prieinama tik daliai visuomenės, o socialiniai kaštai liks nepadengti, tai gali tapti rimta kliūtimi tvariam ekonominiam vystymuisi.

Ateities darbo rinka priklausys nuo to, kaip sėkmingai pavyks suderinti technologinę pažangą su socialiniu saugumu. Kol kas technologijų raida vystosi sparčiau nei visuomenės diskusija apie tai, kaip šie pokyčiai paveiks kiekvieną darbuotoją. Tai nėra investavimo patarimas.

Šaltiniai

  1. [1] [Klaipeda.diena.lt] Demografinis kolapsas ir automatizacijos paradoksas
  2. [2] [Lb.lt] Knygos ir albumai
  3. [3] [Economx.hu] Katasztrofális idők: mi lesz az emberi élet értelme, ha a robotika és az AI elveszi a munkánkat, és eljön a bőség kora? | Economx
  4. [4] [Novini247.com] Около средновековните плашения как изкуственият интелект ще изяде работните ни
  5. [5] [Instytutsprawobywatelskich.pl] Jacyno: AI zabierze najlepsze prace, jeśli ten program nie powstanie – Instytut Spraw Obywatelskich
  6. [6] [Egon-w-kreutzer.de] Quo vadis KI
  7. [7] [Money.kompas.com] Paradoks AI: Produktivitas Naik, Pintu Masuk Dunia Kerja Menyempit
  8. [8] [Infos.fr] Économie et IA: redéfinir le travail sans perdre l’humain | Infos.fr
  9. [9] [News.bg] „Ние създаваме Бог“. Не, целта е да се създаде нисша класа от хора без права