Naujausi ekonomika straipsniai ir analizės vienoje vietoje. Šis puslapis rodo tik šios kategorijos publikuotą turinį.
Norite tik ekonomika srauto? Naudokite RSS, JSON Feed arba grįžkite į visas naujienas.
Per ateinančius 20 metų bus perduota apie 36 trilijonus dolerių, tačiau tik apie 8 trilijonai bus išleisti vartojimo prekėms, o likusi dalis sustiprins turto koncentraciją ir turto valdymo sektorių.
Nauja kritinių mineralų nacionalizmo banga perkelia dėmesį nuo tradicinių iškasenų į litį, grafitą, niklį ir cinką, kelia didelį nestabilumą tarptautinėse tiekimo grandinėse.
„Emirates NBD“ grupė oficialiai paskelbė apie pasiektus susitarimus perimti „HSBC“ banko mažmeninės bankininkystės padalinį Egipte.
Po pandemijos daugiau nei 30 verslo vadovų teigia, kad įmonės palieka „just‑in‑time“ modelį ir renkasi „just‑in‑case“ atsargų strategiją, kas užšaldo darbo kapitalą ir kelia vartotojų kainas.
Nors viešajame diskurse vis garsiau kalbama apie gamybos perkėlimą atgal į gimtąsias šalis, realūs duomenys rodo, kad pasaulinė ekonomika nėra tokia trapi ar…
Šiandien pasaulyje yra daugiau nei 100 valstybių, kurios susiduria su „vidutinių pajamų spąstais“ – ekonomine būkle, kai šalis, pasiekusi tam tikrą gerovės lygį, nebegali išlaikyti spartaus augimo ir pasiekti aukštų…
Europos Sąjungos pastangos sukurti vieningą, visai euro zonai būdingą saugų finansinį instrumentą kol kas atsimuša į politinę sieną. Nacionalinių skolų našta riboja manevro laisvę.
Visuomenės senėjimas ir priežiūros ekonomika reikalauja naujo socialinio kontrakto. Demografiniai pokyčiai ir augantis vyresnio amžiaus žmonių skaičius verčia iš esmės persvarstyti priežiūros ekonomikos struktūrą.
Europos „Clean Industrial Deal“ įveda CBAM, pridedantį 50–85 EUR už toną CO₂, todėl iki 2030 m. pramonės kaštai gali pakilti iki 18 %, o tai kelia darbo užmokesčio slopinimo riziką cementui ir plienui.
Beveik pusė JAV vartotojų jau negali sekoti pramogų prenumeratų, o kainų plėtimas bei sunkūs atšaukimai verčia pergalvoti kiekvieną mėnesinį mokėjimą.
Nuo 1970-ųjų rentierų kapitalizmas perkelia pajamas nuo gamybos į turtą – tai tiesiogiai forma darbo rinkos nelygybes ir atlyginimų skirtumus Lietuvoje.
Pasaulinis jūrinio lėktuvų kuro tiekimas krito daugiau nei 20 proc., o IEA tai vadina didžiausiu sutrikimu nuo 1970-ųjų. Poveikis jau plečiasi į pramoninių tepalų ir automobilių alyvų rinkas.
Pasaulinė prekybos integracija sustojo, o verslas vietoj pigiausio tiekėjo vis dažniau renkasi saugiausią. Šis lūžis keičia dešimtmečius gyvavusią sistemą ir kelia kainas visiems.
80 % esamų kasyklų plėtros projektų vyksta padidintos socialinės ir aplinkosaugos rizikos teritorijose, o naujų kasyklų leidimai gali užtrukti iki 15 metų, todėl pramonė renkasi greitesnį, bet rizikingesnį kelią.
Dešimtmečius dominavęs „Just-in-Time“ modelis 2026 m. traukiasi – įmonės agresyviai kaupia atsargas 3–6 mėnesiams, kad apsisaugotų nuo tarifų šuolių ir karo sukeltų tiekimo trikdžių.
Daugiau nei pusė profesionalų jaučiasi mažiau produktyvūs dirbdami iš namų, o Z karta vis dažniau renkasi ofisą. Lankstumo nauda blėsta, kai darbuotojai patys save įspraudžia į viršvalandžius.
Po pandemijos ir tarifų sukrėtimų gamintojai pereina nuo atsargų kaupimo prie visos tiekimo grandinės logikos pertvarkymo, o 2026-ieji parodys, kas iš tiesų pasiruošė.
Po dešimtmečius trukusio pigiausios gamybos siekio pasaulis pereina prie atsparumo ir nacionalinio saugumo prioritetų. Šis poslinkis neišvengiamai didina įmonių sąnaudas, o vartotojams žada ilgalaikį kainų augimą.