Kinijos prezidentas Xi Jinpingas per viršūnių susitikimą Baltuosiuose rūmuose atvirai paragino JAV prezidentą Donaldą Trumpą keisti ilgametį kursą ir oficialiai „priešintis“ Taivano nepriklausomybei. Tai pirmas viešas tokio pobūdžio Pekino reikalavimas D. Trumpui, žymintis bandymą perbraižyti Vašingtono diplomatinę kalbą. JAV administracija kol kas nepaskelbė oficialaus mažiau nei dvi valandas trukusio susitikimo protokolo, todėl D. Trumpo atsakas lieka neaiškus.
Diplomatinėje kalboje skirtumas tarp frazių „nepalaikome“ ir „priešinamės“ reiškia esminį strateginį posūkį. JAV ilgą laiką rėmėsi neutralesne formuluote, kad nepalaiko formalaus 23 mln. gyventojų turinčios demokratinės salos atsiskyrimo. Pekinas reikalauja griežtesnės nuostatos – atviro pasipriešinimo bet kokiems Taipėjaus žingsniams.
Spaudimas Vašingtonui didėja
Rugsėjo 24 d. vykusiame susitikime Xi Jinpingas pabrėžė, kad Vašingtonas privalo „laikytis teisingos pozicijos, prieštaraujančios Taivano nepriklausomybei“. Kinijos valstybinė žiniasklaida šias lyderio pastabas išplatino praėjus vos kelioms valandoms, dar prieš pateikiant išsamų pokalbio aprašą, ir taip aiškiai nubrėžė svarbiausią Pekino raudonąją liniją.
Kryptis aiški. Nuo pat atėjimo į valdžią 2012 m. Xi Jinpingas Taivano kontrolės perėmimą laiko centriniu politiniu tikslu ir ne kartą pabrėžė esąs pasirengęs panaudoti jėgą, jei to prireiktų. Taivano vyriausybė šias pretenzijas griežtai atmeta, tačiau Pekinas sistemingai didina diplomatinį ir karinį spaudimą svarbiam pasaulio technologijų ir lustų gamybos centrui.
Šis reikalavimas Baltuosiuose rūmuose nebuvo visiškai netikėtas. Neoficialiais duomenimis, Kinija dar 2025 m. privačiuose pokalbiuose ragino D. Trumpo administraciją deklaruoti pasipriešinimą Taivano savarankiškumui. Paskutinį kartą viešai tokį reikalavimą JAV vadovui Xi Jinpingas išsakė 2024 m. lapkritį, kai baigiančiam kadenciją Joe Bidenui pareiškė, jog taikos siekiantis Vašingtonas privalo aiškiai prieštarauti salos nepriklausomybei.
Kodėl žodžių pasirinkimas keičia saugumo pusiausvyrą
Toks reikalavimas nėra tik lingvistinė smulkmena. Pasak Bloomberg Economics analitikės Jennifer Welch, anksčiau dirbusios JAV Nacionalinio saugumo tarybos direktore Kinijos ir Taivano klausimais, bet koks formuluotės pokytis turėtų tiesioginį praktinį poveikį. J. Welch vertinimu, atviras priešinimasis Taivano nepriklausomybei reikštų aktyvius veiksmus slopinant savarankiškumo siekiančias jėgas, o tai leistų Pekinui pakirsti pasitikėjimą JAV garantijomis.
Rizika auga. Tarptautinės politinės rizikos konsultacijų bendrovės Eurasia Group vyresnysis Kinijos analitikas Jeremy Chanas pažymi, kad toks žingsnis suteiktų Pekinui patogų pretekstą galimam konfliktui, nuolat primenant Vašingtonui jo paties prisiimtus įsipareigojimus.
Saugumo architektūrai Rytų Azijoje tiesioginį poveikį daro ir materialūs veiksmai:
Ginkluotės tiekimai: D. Trumpo administracija jau kelis mėnesius atideda suplanuotą 14 mlrd. JAV dolerių vertės karinės paramos paketą Taivanui.
Derybinė pozicija: Taipėjuje stiprėja nerimas, kad saugumo garantijos tampa geopolitinių mainų objektu platesnėse JAV ir Kinijos derybose.
Tiekimo grandinės: Bet koks stabilumo praradimas Taivano sąsiauryje tiesiogiai smogtų pasaulinei puslaidininkių rinkai ir Europos pramonės komponentų tiekimui.
Neaiškus atsakas ir tolesnė kryptis
Xi Jinpingas pareiškė, kad atsargus Taivano klausimo sprendimas „padės tvirtą pagrindą strateginiam Kinijos ir JAV bendradarbiavimui“. Šia formuluote Pekinas bando tiesiogiai susieti bendrą santykių stabilumą su Vašingtono nuolaidomis salos atžvilgiu.
Kitas žingsnis priklausys nuo to, kokį oficialų protokolą pateiks Baltieji rūmai ir kaip D. Trumpas viešai įvertins derybų rezultatus. Kol oficiali JAV pozicija nepaskelbta, sąjungininkai regione ir Europos partneriai atidžiai stebi, ar Vašingtonas išlaikys tradicinį atgrasymo kursą, ar pasirinks lankstesnę retoriką dvišalių derybų su Pekinu naudai.
Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.
