Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas viešai pripažino saugumo tarnybų „numatymo ir žvalgybos nesėkmes“, kai masiniai protestai prieš pragyvenimo išlaidų augimą peraugo į vienus didžiausių pastarųjų metų neramumų. Nepaisant opozicijos spaudimo, šalies vadovas atmetė vidaus reikalų ministro Laurent’o Nunezo atsistatydinimo prašymą, motyvuodamas būtinybe išlaikyti vadovavimo grandinę krizės metu.

Vadovavimo grandinė krizės akivaizdoje

Vidaus reikalų ministras L. Nunezas pirmadienį pripažino, kad policija kai kuriuose miestuose „prarado kontrolę“. Jis patvirtino įteikęs atsistatydinimo pareiškimą, nes jautėsi atsakingas už tai, kas įvyko, ir sutiko su prezidento kritika dėl „numatymo trūkumo“. Visgi E. Macronas nusprendė palikti ministrą pareigose, nurodydamas jam skubiai parengti naujus operatyvinius metodus kovai su plėšikautojais ir užtikrinti visišką skaidrumą tiriant žvalgybos klaidas.

Sprendimas palikti ministrą poste argumentuojamas poreikiu užtikrinti stabilų vadovavimą saugumo pajėgoms, kol šalyje tęsiasi įtampa. Tuo tarpu opozicijos politikai toliau reikalauja L. Nunezo pasitraukimo, kritikuodami vyriausybę dėl nesugebėjimo suvaldyti smurto proveržių.

Šimtų milijonų eurų sąskaita ir sudeginta rotušė

Neramumų mastas Prancūzijos miestuose paliko ryškių pėdsakų. Per praėjusį savaitgalį visoje šalyje buvo suimta apie 2 400 asmenų, o per susirėmimus sužeista beveik 1 000 policininkų ir žandarų. Vienas ryškiausių smurto simbolių tapo sudeginta istorinė Limožo miesto rotušė. Šio miesto meras Guillaume’as Guérinas pabrėžė, kad pastatą šturmavę asmenys nebuvo paprasti demonstrantai, o „karui organizuoti žmonės“.

Verslo atstovų vertinimu, padaryta žala bus milžiniška. Prancūzijos prekybos ir pramonės rūmų vadovas Alainas Di Crescenzo prognozavo, kad nuostoliai viršys šimtus milijonų eurų, nes buvo išplėšta arba apgadinta šimtai parduotuvių. Smurtas palietė ne tik Paryžių, bet ir Marselį, Lioną bei Nantą.

Rinkimų artumas ir energijos tiekimo klausimai

Protestai, kuriuos organizavo profesinės sąjungos, studentų organizacijos ir aktyvistai, siekiantys atgaivinti „geltonųjų liemenių“ judėjimo pagreitį, vyksta likus vos šešiems mėnesiams iki Prancūzijos prezidento rinkimų. Demonstrantai į gatves išėjo ne tik dėl kylančių pragyvenimo išlaidų, bet ir dėl prastų sąlygų mokyklose bei socialinės nelygybės. Paryžiuje studentai netgi blokavo priėjimą prie Luvro muziejaus, taip išreikšdami paramą protestuojantiems moksleiviams.

Sekmadienio vakarą kreipdamasis į tautą, E. Macronas išreiškė „pyktį ir gėdą“ dėl plėšikavimų. Jis pabrėžė, kad tie, kurie siekė pakenkti Respublikai, bus patraukti atsakomybėn. Nepaisant vidaus krizės, prezidentas išvyko į suplanuotą kelionę po Persijos įlankos šalis. Jis pažymėjo, kad šie vizitai yra būtini siekiant užtikrinti kuro ir dujų tiekimą Prancūzijai, taip bandant spręsti vieną iš pagrindinių protestų priežasčių – energetinių išteklių kainų augimą.

Pateikiama informacija yra aiškinamasis aprašas; ji neskirta teisinių, politinių ar investicinių sprendimų priėmimui.

Šaltiniai

  1. [1] [France24.com | 2026-10-19] Live: French minister admits police 'lost control' of protests as Macron rejects his offer to resign
  2. [2] [Theguardian.com | 2026-10-19] Macron criticises ‘unbridled violence’ after days of unrest and 2,400 arrests across France | France | The Guardian
  3. [3] [Dw.com | 2026-10-19] France: Emmanuel Macron slams 'failures' over protest unrest
  4. [4] [Europesays.com | 2026-10-19] France: Emmanuel Macron slams 'failures' over protest unrest