Ukrainos sukurta sparnuotoji raketa „Flamingo“ (FP-5) naudoja nebrangius komponentus, panašius į tuos, kurie aptinkami mėgėjiškuose dronuose. Šis sprendimas leidžia pasiekti taikinius už 3 000 kilometrų, išlaikant gamybos mastą, kurio Rusijos oro gynybos sistemos negali efektyviai neutralizuoti.

Technologinis posūkis į pigesnius komponentus

Šiuolaikiniai ginkluotės kūrėjai vis dažniau atsigręžia į prieinamą elektroniką. Kaip nurodo New Scientist, naujosios „Seeker“ tipo dronų versijos naudoja „Raspberry Pi 4“ procesorius ir dirbtinio intelekto programinę įrangą, leidžiančią atpažinti taikinius. Nors „Flamingo“ yra gerokai galingesnė sistema, jos filosofija panaši: naudoti komponentus, kurie yra lengvai prieinami ir pigūs, palyginti su milijonus kainuojančiomis perėmimo raketomis, naudojamomis „S-400“ ar „Pantsir“ sistemose.

Ribos lieka. Nors „Flamingo“ gali nešti 1 150 kg kovinę galvutę, jos tikslumas priklauso nuo idealių sąlygų. Oficialiais duomenimis, tikėtina paklaida (CEP – Circular error probable) siekia 14 metrų. Tai nėra precizinis ginklas, skirtas chirurginiams smūgiams, tačiau pakankamas dideliems pramoniniams objektams.

3 000 kilometrų nuotolis ir gamybos mastas

2025 metų rugpjūtį pristatyta raketa „Flamingo“ tapo svarbiu Ukrainos gynybos pramonės pasiekimu. Serijinė gamyba pradėta tą patį mėnesį, o „Fire Point“ įmonės tikslas buvo iki 2025 metų pabaigos pasiekti 210 vienetų per mėnesį gamybos apimtį. Palydovinės nuotraukos patvirtino, kad „Flamingo“ raketos sėkmingai sunaikino gamyklą, susijusią su „Su-57“ naikintuvų gamyba, nors iš pradžių buvo skelbta apie vieną pataikymą.

Detalių dar trūksta. Nors „Fire Point“ vyriausiasis konstruktorius Denysas Štilermanas 2026 metų liepą užsiminė apie kuriamą „vietinį turboreaktyvinį variklį“, šiuo metu raketose vis dar naudojami „AI-25“ serijos varikliai. Kai kurie šaltiniai, pavyzdžiui, Aero Space Global News, netgi nurodo, kad dalis variklių yra atkurti iš senų atsargų.

Kodėl tai svarbu gynybai

Pagrindinis „Flamingo“ pranašumas – skrydžio profilis. Raketa sukurta skristi 30–40 metrų aukštyje, todėl ji tampa sunkiai pastebima antžeminėms stebėjimo sistemoms. Tai primena „TERCOM“ (reljefo sekimo) sistemų veikimo principą, kuris naudojamas nuo devintojo dešimtmečio. Rusija, turinti ginti 11 laiko juostų besidriekiančią teritoriją, tiesiog neturi pakankamai oro gynybos sistemų, kad uždengtų visus galimus „Flamingo“ taikinius.

Čia ir rizika. Nors „Flamingo“ raketos jau įrodė savo efektyvumą, jų sėkmė priklauso nuo gebėjimo išvengti elektroninės kovos priemonių. Pavlo Jelizarovo, buvusio vieno efektyviausių Ukrainos dronų vadų, atsistatydinimas kelia klausimų dėl tolesnio operacijų efektyvumo, ypač atsižvelgiant į tai, kad jis buvo tiesiogiai siejamas su sėkmingu raketų ir dronų perėmimo rodiklių gerinimu.

Ateities perspektyvos

„Fire Point“ ne tik didina gamybą, bet ir kuria įvairias kovines galvutes. Pranešama, kad yra planuojamos kasetinės galvutės bei specializuoti užtaisai, kuriais, kūrėjų teigimu, siekiama pramušti storą betoną ir pasiekti iki 10 metrų prasiskverbimo gylį. Tai rodo, kad „Flamingo“ evoliucionuoja iš eksperimentinio ginklo į sisteminį įrankį, skirtą strateginei infrastruktūrai naikinti.

Per artimiausius mėnesius paaiškės, ar „Flamingo“ raketų gamybos tempai išliks stabilūs ir ar pavyks sėkmingai įdiegti naujus, vietinės gamybos variklius. Jei šie planai bus įgyvendinti, Ukrainos galimybės vykdyti tolimojo nuotolio smūgius taps dar sunkiau prognozuojamos.

Šaltiniai

  1. [1] [Newscientist.com | 2026-07-17] Why a Ukrainian cruise missile is flying with hobby drone hardware | New Scientist
  2. [2] [En.wikipedia.org | 2026-07-13] FP-5 Flamingo
  3. [3] [Tomshardware.com | 2026-07-15] Ukraine conducts record drone strike of 2,500km after 12-hour flight — $55,000 unit made of plywood halts operations at Russia's largest gasoline producer | Tom's Hardware