Trumpas spaudžia Starmerį: JK privalo entuziastingai prisijungti prie Hormuzo atvėrimo

JAV prezidentas Donaldas Trumpas Vašingtone atvirai išreiškė nepasitenkinimą Jungtine Karalyste, ragindamas ją aktyviau įsitraukti į gyvybiškai svarbaus Hormuzo sąsiauržio – pagrindinio naftos transporto kelio – laivybos atkūrimo pastangas. „Aš nepatenkintas JK... Jie turėtų entuziastingai prisijungti prie Hormuzo atvėrimo“, – pareiškė Trumpas reporteriams. Ši kritika kyla antroje geopolitinės įtampos bangos fone: po Irano konflikto, kai Teheranas uždarė sąsiaurį, o husių grupuotė Jemene grasina sutrikdyti Raudonosios jūros laivybą. Kodėl tai svarbu? Šie du jūrų keliai – Hormuzas rytinėje Arabijos pusiasalio pusėje ir Raudonoji jūra vakarinėje – yra pasaulinės naftos prekybos arterijos. Jų blokada kelia grėsmę energijos kainoms ir tarptautinei saugumui, verčianti JAV ieškoti patikimų sąjungininkų.

Ankstesnis precedentas: husių kampanija Raudonojoje jūroje

Trump administracija jau turi patirtį su panašiomis grėsmėmis. 2025 metais ji pradėjo dviejų mėnesių trukmės oro kampaniją prieš husius, kurie raketomis ir dronais taikino į komercinius laivus Raudonosios jūros regione. Kampanija baigėsi gegužę, kai Trumpas paskelbė, kad grupuotė sutiko nutraukti atakas į komercines trasas. Šis sėkmės pavyzdys dabar tampa šablonu Hormuzo krizei, tačiau Trumpas pabrėžia sąjungininkų vangumą: „Mums nereikia su jais dirbti Ukrainoje, o tada jie sako, kad aplinkui mine laivas ir jie nenori to daryti“. Prezidentas aiškiai sieja pagalbą Ukrainoje su dabartine krize, testuodamas sąjungininkų lojalumą ne iš būtinybės – JAV karinis pajėgumas milžiniškas –, o norėdamas įvertinti jų reakciją.

Ši strategija rodo platesnį kontekstą: JAV siekia ne tik karinio pranašumo, bet ir diplomatinių svertų, kad užkirstų kelią Irano ir jo sąjungininkų – husių – sinchronizuotai kampanijai prieš du pagrindinius jūrų chokepoints. Jei Hormuzas ir Raudonoji jūra bus užblokuoti, pasaulinė ekonomika patirs šoką, o JAV praras galimybę diversifikuoti aljansus.

JK atsargumas erzina Vašingtoną

Sir Keir Starmeris anksčiau supykdė Trumpą atsisakydamas leisti JAV naudoti JK bazes pradiniams smūgiams prieš Iraną. Dabar premjeras renkasi atsargų kelią: „JK dirba su sąjungininkais prie įgyvendinamo, kolektyvinio plano, kad kuo greičiau atkurėtų navigacijos laisvę regione ir sumažintų ekonominį spaudimą“, – pabrėžė jis. Starmeris vadina Hormuzo atvėrimą „ne paprastu uždaviniu“ ir mini esamus minų medžioklės sistemas regione, bet kol kas nėra sprendimo dėl papildomų karinių pajėgų.

Šis multilateralinis požiūris kontrastuoja su Trumpo lūkesčiais, kur „JK buvo laikoma Rolls-Royce tarp sąjungininkų“. Įtampa kelia riziką transatlantiniam saugumo bendradarbiavimui: jei JK liks nuošalyje, tai gali silpninti jos įtaką ateities operacijose ir skatinti JAV ieškoti alternatyvų kitur.

Eritrėja – strategiškai gyvybiška alternatyva Raudonosios jūros saugumui

Tuo pat metu JAV žvalgo naujus partnerius Afrikoje. Trumpo Afrikos pasiuntinys Massad Boulos pernai Kaire slapta susitiko su Eritrėjos prezidentu Isaias Afwerkiu, kaip patvirtino pareigūnai ir pokalbių dalyviai. Eritrėja, uždara ir autokratiška valstybė su daugiau nei 700 mylių Raudonosios jūros pakrante, kontroliuoja strateginę Bab al-Mandeb sąsiaurį – alternatyvų kelią iš Viduržemio jūros į Indijos vandenyną, apeinant Persijos įlanką.

Boulos užsienio partneriams sakė: „JAV siekia pradėti mažinti sankcijas Eritrėjai... kad atnaujintų aukšto lygio diplomatinius santykius pirmą kartą per dešimtmečius“. Planas dar peržiūrimas ir nepatvirtintas, bet Valstybės departamento atstovas pabrėžė: „Trump administracija laukia stipresnių ryšių su Eritrėjos žmonėmis ir vyriausybe“. Po pranešimų Boulos patikslino: „Su Sisi Kaire apie Eritrėją nekalbėjau“.

Kodėl Eritrėja? Husijų grėsmė Raudonosios jūroje, sinchronizuota su Irano veiksmais Hormuze, verčia JAV diversifikuoti aljansus. Eritrėja siūlo geopolitinį svertą, bet kelia klausimų: „Paprastai sankcijas mažiname, kai šalis kažko nusipelno... Tai ta pati militarizuota, autokratiška valstybė nuo 1993-ųjų. Ko mes už tai gausime?“ – svarsto buvęs JAV pareigūnas Cameron Hudson.

Kodėl tai keičia žaidimą?

Šios įvykiai iliustruoja JAV strategijos poslinkį: nuo tradicinių sąjungininkų kaip JK prie netikėtų Afrikos partnerių kaip Eritrėja. Trumpas ne tik kariniu keliu, bet ir diplomatiniu spaudimu siekia atkurti laivybos laisvę, testuodamas aljansus. Jei JK liks atsargi, o Eritrėja prisijungs, tai pakeis Raudonosios jūros dinamiką, stiprindama JAV pozicijas prieš Iraną ir hutus. Artimiausi mėnesiai parodys, ar transatlantiniai ryšiai atlaikys spaudimą, ar JAV kurs naują geopolitinį žemėlapį.

Šaltinis	Patikimumo lygmuo	Patvirtina teiginių
reuters.com	Top-authority	0
wsj.com	Top-authority	10
bbc.com	Top-authority	1
bbc.com	Top-authority	2

Trumpas spaudžia Starmerį: JK privalo entuziastingai prisijungti prie Hormuzo atvėrimo